Interneto sukčiai Lietuvoje: kasmet vis daugiau aukų
Nors į sukčių pinkles patenka net ir aukšto rango politikai, naujausi policijos duomenys rodo, kad Lietuvoje kasmet vis daugiau žmonių tampa internetinių apgavikų aukomis. Pastarieji taikosi ne tik į politikus, bet ir į žmones, naudojančius skelbimus apie parduodamus daiktus. Ekspertai siūlo įvairias apsaugos priemones ir pabrėžia, kad sukčiai tampa vis išradingesni, o tarp apgaulės aukų atsiranda vis daugiau jaunų žmonių.
Per pastaruosius penkerius metus sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje išaugo beveik dvigubai. 2018 m. buvo registruota 2,8 tūkst. kreipimųsi į policiją, o 2024 m. – jau 4,8 tūkst. Tokie skaičiai kelia nerimą ir verčia atidžiau vertinti savo veiksmus internete.
Lietuvos policijos atstovai teigia, kad sukčiavimas internete išlieka viena dažniausių apgaulės formų, nuo kurių nukenčia šalies gyventojai. Dažniausiai žmonės susigundo neva pelningais pasiūlymais nežinomose interneto parduotuvėse ir lieka apgauti – sumoka pinigus, bet prekės negauna arba gauna nekokybišką prekę.
Draudimo bendrovės BTA draudimo produkto vadovas Ramūnas Jusas patvirtina šią tendenciją ir teigia, kad fiksuojama vis daugiau atvejų, kai gyventojai sulaukia žinučių iš sukčių, kurie apsimeta paslaugų teikėjais. Tokie sukčiai siekia išvilioti asmeninius duomenis arba pinigus.
Tačiau nuo nuostolių įmanoma apsisaugoti. Lietuvos policijos atstovai teigia, kad sukčiavimas internete tapo itin dažnu reiškiniu. Gyventojai neretai sulaukia žinučių iš kurjeriais apsimetančių sukčių su nuorodomis, kuriose prašoma suvesti savo asmeninius duomenis. Panašų veikimo modelį taiko ir apgavikai, kurie neva parduoda savo daiktus internetinėse platformose.
R. Jusas teigia, kad siekdama sumažinti apgautų gyventojų patiriamus nuostolius, bendrovė sukūrė priedą – „Apsaugą nuo sukčių“. Šį priedą kaip dovaną gauna visi, kurie apsidraudžia būste esantį kilnojamą turtą.
„Pastebime, kad vis daugiau gyventojų patenka į sukčių pinkles. Neaiškios nuorodos, skambučiai, žinutės ar pavogtos ir panaudotos banko kortelės gali sukelti labai didelių nepatogumų. Draudimu siekiame apsaugoti klientus nuo neplanuotų išlaidų“, – sako jis.
Anot BTA atstovo, dažniausi gyventojų praradimai siekia kelis šimtus eurų, todėl bendrovė yra nustačiusi maksimalią 1 tūkst. eurų išmoką nukentėjusiam žmogui. R. Jusas pabrėžia, kad svarbiausia – kuo greičiau perduoti informaciją policijai.
„Policijai pradėjus tyrimą ir turint faktinę informaciją apie prarastus pinigus, mes galime pradėti veikti iš savo pusės ir kompensuoti gyventojo nuostolius“, – aiškina jis.
R. Jusas taip pat priduria, kad vyraujantis įsitikinimas, jog dažniau apgaunami yra vyresnio amžiaus žmonės, nėra visiškai teisingas.
„Realybėje problema gali būti dar aktualesnė tiems, kurie aktyviai naudojasi technologijomis ir jaučiasi savimi pasitikintys skaitmeninėje erdvėje. Esame turėję atvejų, kai jauni žmonės gauna žinutes, kuriose figūruoja žinomų prekių ženklų vardai, ir dėl pasitikėjimo ar įpročio neįvertina galimos apgaulės bei taip būna apgauti“, – sako R. Jusas.
Jis pabrėžia, kad jaunesni žmonės dažniau perka prekes internetu, dažniau laukia siuntų, todėl jie itin dažnai atsiduria sukčių akiratyje.
Policijos atstovai atkreipia dėmesį, kad gyventojai neretai nukenčia ir nuo nekokybiškų prekių. Viešojoje erdvėje stebimas išaugęs apgavikų aktyvumas panaudotų daiktų pardavimo programėlėse. Čia jie skelbia parduodantys originalius daiktus, rodo turintys pirkimo čekius, tačiau patikrinus išsiaiškinama, kad tai buvo klastotė.
Policijos atstovai ragina gyventojus būti budriems internete ir kritiškai vertinti pasiūlymus, kurie skelbia apie neįtikėtinas kainas ar stebuklingus gaminius.
R. Jusas taip pat akcentuoja pranešimo policijai svarbą ir teigia, kad teisėsauga į potencialius sukčiavimo atvejus žiūri labai rimtai.
„Esu pats susidūręs su įtartinais skambučiais, kai rusiškai kalbantys asmenys prisistato esantys banko atstovais ir prašo kažką patvirtinti. Aš tiesiog padedu ragelį ir pranešu policijai apie tai, kas nutiko. Man taip buvo kelis kartus, tai policijos reakcija yra labai adekvati – sulaukiau papildomų pareigūnų skambučių, pradedamas tyrimas. Matau, kad jie tam skiria dėmesį“, – pabrėžia R. Jusas.
Jei įtariate, kad tapote sukčių auka, nedelsdami kreipkitės į savo banką ir policiją. Svarbu nepamiršti – budrumas ir kritinis mąstymas yra geriausia apsauga nuo finansinių ir asmens duomenų vagysčių.
