Lietuvoje nerimą kelia nuolat augantis sukčiavimo mastas, kuris kasmet atneša vis didesnius nuostolius gyventojams. Siekiant efektyviau kovoti su šia problema ir padėti nuo sukčių nukentėjusiems žmonėms, Lietuvos policijoje planuojama įsteigti specializuotą pagalbos centrą.
Apie šią iniciatyvą ketvirtadienį pranešė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ministrė pabrėžė, kad toks centras, veikiantis visą parą, užtikrintų greitą reagavimą į įvykius ir leistų operatyviai priimti sprendimus, sumažinant biurokratinius procesus, kurie dažnai trukdo laiku suvaldyti situaciją.
Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas patvirtino, kad institucijų pasitarime buvo pritarta šiam planui. Jis paaiškino, kad centre dirbantys pareigūnai visą parą stebės situaciją ir galės nedelsiant blokuoti sukčių vykdomas bankines operacijas, siekiant sustabdyti neteisėtai įgytų pinigų judėjimą.
„Buvo priimtas sprendimas palaikyti policijos iniciatyvą – įsteigti sukčiavimo prevencijos ir ankstyvo užkardymo centrą, kuris veiktų 24/7 principu. Specialiai apmokyti pareigūnai, turėdami visus reikiamus įrankius, reaguos nedelsiant gavę informaciją apie galimą sukčiavimą, nesvarbu, ar ji gauta iš bankų, ar iš nukentėjusių asmenų. Bus blokuojamos banko sąskaitos, stabdomos lėšos, galbūt blokuojami kai kurių kenkėjiškų svetainių domenai ir taikomos kitos priemonės, leidžiančios labai ankstyvose stadijose sustabdyti lėšų judėjimą, kas ženkliai padidintų šansus sugrąžinti lėšas asmenims“, – teigė A. Paulauskas.
A. Bilotaitė atkreipė dėmesį į statistiką, kuri rodo, kad sukčiavimo mastai Lietuvoje nuolat auga, o didžioji dalis – apie 80 proc. – šių nusikaltimų įvykdoma elektroninėje erdvėje.
„(Prarastos – ELTA) sumos yra įspūdingos, siekiančios kelias dešimtis milijonų eurų“, – teigė A. Bilotaitė, pabrėždama problemos rimtumą.
Pasak ministrės, pastebima, kad sukčiavimo schemose vis dažniau dalyvauja ir užsienio piliečiai, todėl būtinas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas Europos Sąjungos lygiu. A. Bilotaitė taip pat pažymėjo, kad viešas kalbėjimas apie sukčiavimą ir prevenciniai mokymai yra veiksmingos priemonės, padedančios mažinti sukčiavimo mastą.
„Akivaizdu, prevencija, komunikacija yra labai svarbu“, – akcentavo ministrė, ragindama visuomenę būti budrią.
Policijos duomenys rodo, kad 2023 metais iš finansų rinkos dalyvių sukčiai išviliojo apie 12,3 mln. eurų, tai yra beveik 4 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
A. Paulauskas teigė, kad elektroninis sukčiavimas tapo dideliu iššūkiu teisėsaugai, nes dar prieš penkerius metus tokių nusikaltimų buvo fiksuojama gerokai mažiau.
„Kiekvienais metais registruojame apie 3 tūkstančius panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, bet tikrai suprantame, kad tai yra tik ledkalnio viršūnė, kurią matome, nes dėl nemažo kiekio panašaus pobūdžio nusikalstamo veikų žmonės tiesiog nesikreipia, nepraneša policijai“, – aiškino A. Paulauskas.
Policijos generalinis komisaras apgailestavo, kad tirti elektroninio sukčiavimo atvejus yra sudėtinga, nes sukčiai dažnai greitai pasisavina lėšas, o jas atgauti būna itin sunku. Jis atkreipė dėmesį, kad sukčiai dažnai skambina žmonėms prisistatydami policijos pareigūnais, banko darbuotojais ar įvairių įmonių, pavyzdžiui, „Google“, atstovais, ir apgaulės būdu išvilioja pinigus. A. Paulauskas pabrėžė, kad būtina didinti visuomenės finansinį raštingumą ir budrumą.
„Reikia didinti Lietuvos žmonių finansinį raštingumą. Kiekvieną dieną skaitydami policijos suvestines, tiesiog kelia nuostabą, kuomet neva policija skambina ir kalba rusų kalba su mūsų nukentėjusiais asmenimis ir jie visgi perveda didžiules lėšas, net neįtardami, kad tai yra sukčiai. Deja, tai vis dar vyksta, o tai reiškia, kad reikia dirbti su visuomene tam, kad jos budrumas būtų aukštesniame lygyje“, – sakė A. Paulauskas.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius informavo, kad RRT aktyviai vykdo prevencines priemones, įskaitant sukčių skambučių blokavimą.
„Šiais metais veikiančios priemonės užblokavo daugiau nei 6,5 milijono sukčių skambučių, tai reiškia, kad tiek kartų Lietuvos operatoriai užkirto kelią sukčiams prisiskambinti Lietuvos vartotojams“, – komentavo D. Kuliešius.
Taip pat blokuojamos ir sukčių siunčiamos žinutės su kenksmingomis nuorodomis.
„Žinučių blokavimas metų pradžioje buvo labai didelis, siekdavo per dieną 12 tūkstančių atvejų, kuomet tiesiog vartotojai negalėdavo prisijungti prie žalingų nuorodų, kur galėtų prarasti savo asmens ar finansinius duomenis. Šiuo metu, paskutinis trečiasis ketvirtis, mes matome, kad tas skaičius yra sumažėjęs iki 5 tūkstančių atvejų, kai mes apsaugome vartotojus, kad jie negalėtų prisijungti prie žalingų nuorodų“, – teigė D. Kuliešius.
RRT atstovas paaiškino, kad žinučių blokavimo skaičius mažėja, nes sukčiai pastaruoju metu vėl aktyviau atakuoja žmones telefoniniais skambučiais. Jis pažymėjo, kad per tris 2024 m. ketvirčius sukčių Lietuvos gyventojams padaryta žala siekia apie 14 mln. eurų.
A. Paulauskas atkreipė dėmesį, kad vienas iš populiariausių sukčių metodų pastaruoju metu yra bandymas įtikinti žmones pervesti pinigus į tariamai atsarginę sąskaitą.
„Dabar populiarūs skambučiai, pranešant, kad „užkrėsta jūsų banko sąskaita, vyksta įtartinos manipuliacijos, prašome prisijunkite, mes jums sukūrėme atsarginę banko sąskaitą, kurioje galite saugiai palaikyti pinigus“. Ir žmonės, įtikėdami, savo lėšas perveda į tas vadinamas atsargines banko sąskaitas ir tokiu būdu netenka savo pinigų“, – aiškino A. Paulauskas.
Sukčiai taip pat bando įtikinti žmones investuoti į kriptovaliutas ar įvairias investavimo platformas. Be to, vėl suaktyvėjo apgavystės, susijusios su tariamomis artimųjų padarytomis avarijomis.
„Vėl prasidėjo „alio, mama“ nusikalstamos veikos, tai yra neva apie į avariją patekusius artimuosius. Keli metai, kai jie praktiškai buvo išnykę, bet dabar vėl registruojame tokius atvejus. Gal jų nėra labai daug, bet žmonės perduoda lėšas, pinigus atvykusiems sukčiams už neva padarytas artimųjų avarijas“, – sakė policijos vadovas.
A. Paulauskas įspėjo, kad sukčiai naudoja dirbtinį intelektą, imituodami įvairius balsus ir kalbėjimo manieras, todėl būtina būti itin budriems.
