Specialistų teigimu, įspėjimai apie rūkymo žalą sveikatai nebėra veiksmingi
Lietuvoje, kur kas trečias suaugęs asmuo rūko, o beveik pusė nepilnamečių vartoja elektronines cigaretes, vis dar trūksta visuomenės supratimo apie alternatyvių tabako ir nikotino gaminių keliamą žalą, teigia Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Saulius Čaplinskas. Jam pritaria ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios medicinos centro vadovas, kardiologas Pranas Šerpytis. Pastarasis pabrėžia, kad dešimtmečius naudoti įspėjimai apie nikotino žalą sveikatai, kaip prevencinė priemonė, rūkančiųjų nebeveikia, todėl būtina keisti prevencijos taktiką.
Gydytojas kardiologas P. Šerpytis portalo „Lietuvos sveikata“ surengtoje diskusijoje, skirtoje rūkymo problemai Lietuvoje spręsti, teigė: „Rūkymas yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi. Tai taip pat yra labai didelė priklausomybė. Jau keturiasdešimt metų kalbame apie rūkymo žalą, bet, matyt, tai neveikia visuomenės, todėl reikėtų keisti taktiką. Turi įvykti lūžio taškas“.
Specialistas, kalbėdamas apie jaunų žmonių priklausomybę rūkymui, pridūrė: „Jei jaunimas bus užimtas kitomis veiklomis – jei kursime muzikos mokyklas, sporto sales ir takelius, jie turės mažiau priklausomybės. Nors dalis visuomenės vis tiek rūkys. Rūkymas sukelia didesnę priklausomybę nei kokainas ar alkoholis. Net jei žmogus meta rūkyti, priklausomybė gali sugrįžti.“
Naujojo Seimo Sveikatos komiteto narys S. Čaplinskas teigia planuojantis skirti dėmesio priklausomybių mažinimui visuomenėje. Vis dėlto, pasak politiko, tam reikalingos kompleksinės institucijų ir organizacijų pastangos.
„Nuo šios problemos tikrai nenusišalinsiu. Bet noriu pasakyti, kad tik kartu ir su žmonių palaikymu, kalbant apie priklausomybių temą, galime pasiekti rezultatų. Tam reikia visuomenės palaikymo ir atliepimo“, – teigė S. Čaplinskas diskusijoje.
Parlamentaras pridūrė: „Jei tik dalis specialistų, kad ir kokie jie būtų geri, ar viena organizacija kurs strategiją per savo prizmę, mes norimo rezultato nepasieksime, nes problema yra daugiakomponentė, o jos priežastys – įvairios.“
Psichologas: kovojant su suaugusiųjų ir nepilnamečių rūkymo priklausomybėmis, jas būtina atskirti
Daugiau nei dešimtmetį su priklausomais asmenimis dirbantis psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius atkreipia dėmesį į tai, kad ieškant priemonių kovai su rūkymo priklausomybe, būtina atskirti suaugusiųjų ir nepilnamečių amžiaus grupes. Specialisto teigimu, prevencijos ar žalos mažinimo priemonės, pritaikytos vienai grupei, nebūtinai bus tinkamos kitai.
Psichologas teigė: „Situacija Lietuvoje buvo suvaldyta galbūt neteisingai, nes iš karto reikėjo atskirti kelias grupes – suaugusius, kurie jau rūko ir yra priklausomi, ir nepilnamečius. Manau, kad kažkur padarėme klaidą ir nesuvaldėme šio proceso, todėl dabar turime tokią situaciją, kurią reikia kažkaip spręsti.“
„Reikia atskirti pilnamečius ir nepilnamečius, ir šiais klausimais turėtų dirbti atskiros grupės, nes jie turi būti sprendžiami radikaliai kitaip“, – sakė L. V. Sinkevičius.
Jis taip pat pažymėjo, kad nors daliai visuomenės įmanoma padėti suvaldyti rūkymo priklausomybę, nereikėtų tikėtis, kad rūkymas visiškai išnyks.
„Reikia pripažinti tiesą, kad neateis diena, kai žmonės nevartos. Priklausomybės liga yra neišgydoma, ją reikia keisti. Tai žinome nuo Froido laikų, kad jos nėra išgydomos, bet pakeičiamos į kažką kita – ar tai bus veiklos, medžiagos ar panašiai, šiuos sprendimus dar turėsime priimti“, – sakė psichologas, pabrėždamas, jog itin svarbu, kokia veikla ar naujas įprotis pakeis priklausomybę.
„Rūkymas dažniausiai siejasi su nerimo ir depresijos simptomais. Jei pašaliname šią medžiagą, laukiame, kas ateis į jos vietą. Simptomai nedingsta. Iki tol medžiaga buvo pasirinkta viena, o kas dar atitinka tuos simptomus? Pavyzdžiui, marihuana, alkoholis arba kompiuteriniai žaidimai, kurie jau irgi ateina. Ar mes norime, kad tai ateitų į tą vietą?“, – klausė L. V. Sinkevičius.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad visame pasaulyje auga elektroninių cigarečių vartojimas tarp paauglių, o Lietuvoje padėtis yra viena prasčiausių. Tarp lietuvių mokyklinio amžiaus paauglių yra daugiausia elektronines cigaretes bandžiusių 11, 13 ir 15 metų vaikų. Lietuvoje tarp penkiolikmečių elektronines cigaretes bent kartą yra rūkę beveik 60 proc. berniukų ir mergaičių, tarp trylikamečių – 41 proc. mergaičių ir 36 proc. berniukų, o 11 metų amžiaus grupėje – 21 proc. berniukų ir 18 proc. mergaičių.
Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, tabako suvartojimas Lietuvoje 15 metų ir vyresniems gyventojams pernai siekė 1223 cigaretes per metus. Palyginti su 2022 metais, vartojimas sumažėjo 2,2 proc., o vidutiniškai Lietuvos gyventojas per dieną surūko 3,4 cigaretės, skelbia VDA.
Pernai taip pat fiksuotas nežymus elektroninių tabako gaminių vartojimo augimas – elektroniniai gaminiai sudarė 22 proc. nuo bendro tabako vartojimo, rodo VDA duomenys.
ELTA primena, kad pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas ryškus elektroninių cigarečių vartojimo augimas ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir paauglių. Todėl nuo 2022 m. liepos 1 d. šalyje draudžiama prekiauti elektroninių cigarečių skysčiais su skoniais.
Taip pat 2022 metais Seimas priėmė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas. Buvo įteisintos specializuotos rūkalų, įskaitant elektronines cigaretes, parduotuvės arba skyriai – jie pradės veikti nuo 2025 metų, o įprastose parduotuvėse nebebus galima viešai demonstruoti rūkalų ir jų aksesuarų.
