Ekonomikos ir inovacijų komitete pristatyti Viešųjų pirkimų tarnybos 2025 metų rezultatai rodo pažangą, tačiau kartu išryškina ir neišspręstas problemas.
Per metus viešiesiems pirkimams Lietuvoje skirta 10,5 mlrd. eurų, įvykdyta 9 671 tarptautinių ir supaprastintų pirkimų procedūra. Nepaisant augančio efektyvumo, kas penktas pirkimas vis dar vyksta su vieninteliu tiekėju.
„Matome, kad sistema bręsta – daugėja skaidrumo, gerėja rodikliai. Tačiau vien formalaus atitikimo rodikliams nepakanka. Turime siekti, kad viešieji pirkimai būtų ne tik teisėti, bet ir realiai konkurencingi bei kuriantys vertę“, – teigė komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.
Viešųjų pirkimų tarnybos technologinė bazė stiprėja – Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) pasiekiamumas siekė 99,3 proc. ir viršijo planuotus rodiklius, o teigiamai ją vertinančių dalyvių dalis per metus išaugo 12,7 procentinio punkto.
Efektyvumo rodikliai taip pat gerėja: įvykusių pirkimų dalis pasiekė 80,1 proc. ir viršijo planą, o paskelbtų sutarčių dalis išaugo iki 92,8 proc. Vis dėlto 20,4 proc. „vieno tiekėjo“ pirkimų rodo, kad konkurencijos stoka išlieka viena pagrindinių rizikų.
Tarnyba stiprina prevenciją ir kontrolę: per metus įvertinti 259 pirkimai ir 231 sutartis, peržiūrėti 537 pirkimų dokumentai, o pateiktoms rekomendacijoms buvo pritarta beveik visais atvejais (98,3 proc.).
Ypatingas dėmesys 2025 m. skirtas mokinių maitinimo paslaugoms – šiame sektoriuje nustatyta padidėjusi pažeidimų rizika. Dėl to pradėta socialinė iniciatyva „Ar tau rūpi, kaip maitinamas tavo vaikas?“ ir tam telkiami vertinimo pajėgumai.
Taip pat investuojama į kompetencijas – per metus atestavimo egzaminą laikė 244 specialistai, o iš viso sertifikuota daugiau nei 1 100 viešųjų pirkimų specialistų. Tarnybos darbuotojai mokymams vidutiniškai skyrė 18,6 valandos.
„Norėtume, kad Viešųjų pirkimų tarnyba veiktų ne tik kaip kontrolės institucija, bet ir kaip pagalbos centras“, – sako Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas.
