2025 m. antrąjį ketvirtį valdžios sektoriaus (VS) išlaidos didėjo sparčiau nei pajamos, o tai lėmė VS balanso suprastėjimą iki atitinkamai –2 proc. BVP. Vis dėlto skolos grąžinimo apimtims viršijus skolinimosi apimtis ir nominaliam BVP toliau sparčiai augant, skolos lygis sumažėjo iki 39,1 proc. BVP. Naujausi mėnesiniai duomenys leidžia tikėtis, kad valdžios sektoriaus balansas reikšmingai nepasikeitė trečiąjį ketvirtį, tačiau skola šiek tiek išaugo.
Kasparas VasiliauskasLietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas
2025 m. antrąjį ketvirtį valdžios sektoriaus išlaidos paaugo daugiau negu pajamos (atitinkamai 17,9 ir 11,4 % per metus), todėl per ketvirtį VS balanso1 ir bendrojo vidaus produkto (BVP)2 santykis pablogėjo dar 0,5 proc. punkto ir sudarė –2 proc. VS išlaidų augimą antrąjį ketvirtį daugiausia lėmė padidėjusios išlaidos socialinėms išmokoms. Socialinių išmokų augimą iš dalies paaiškina dėl statistinės apskaitos specifikos padidėjusios išlaidos, skirtos valstybės lėšomis draudžiamiems asmenims apdrausti. Įtaką socialinių išmokų augimui taip pat turėjo nuo metų pradžios padidėjusi MMA ir kitų rodiklių, pagal kuriuos apskaičiuojamos įvairios išmokos, dydžiai. Išlaidas didino kaip ir ankstesniais ketvirčiais toliau augę švietimo, viešojo valdymo ir sveikatos sektorių darbo užmokesčio fondai. VS pajamas labiausiai didino augusios socialinės įmokos, kurių augimą, kaip ir VS išlaidų atveju, paaiškina dėl statistinės apskaitos specifikos augusios valstybės draudžiamų asmenų socialinės įmokos. Socialines įmokas taip pat didino toliau augęs atlyginimų fondas, didinęs socialinio draudimo įmokas. Augęs atlyginimų fondas ir vartojimas taip pat didino GPM, pridėtinės vertės ir akcizų pajamas.
Naujausi mėnesiniai duomenys rodo, VS išlaidų ir pajamų augimo tempai sulėtėjo, tačiau VS balanso ir BVP santykis iš esmės nepasikeitė 2025 m. trečiąjį ketvirtį. Remiantis Valstybės duomenų agentūros skelbiamais mėnesiniais centrinės valdžios (CV) ir Lietuvos banko sudarytais įverčiais, galima daryti prielaidą, kad VS pajamos augo šiek tiek sparčiau nei išlaidos trečiąjį ketvirtį. Didžiausią įtaką pajamų augimui darė surinkti mokesčiai ir socialinės įmokos. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ duomenys rodo, kad trečiąjį ketvirtį toliau dešimtadaliu augo pajamos iš gyventojų pajamų, akcizų, pridėtinės vertės mokesčių ir socialinio draudimo įmokos. Tik pajamos iš pelno mokesčio buvo žemesnės, palyginti su ankstesniais metais. Išlaidas toliau didino socialinės išmokos ir augęs atlyginimų fondas švietimo, sveikatos ir viešojo valdymo sektoriuose. Šie mėnesiniai duomenys pasižymi dideliu kintamumu, todėl jų implikacijas visam VS derėtų vertinti atsargiai. Tačiau jei raidos prielaidos pasitvirtintų, tai reikštų, kad VS balanso ir BVP (keturių ketvirčių slenkamųjų sumų) santykis 2025 m. trečiąjį ketvirtį reikšmingai nepasikeitė ir sudarė apie –2 proc. Tikėtinas VS deficito lygis yra aukščiausias nuo 2021 m. trečiojo ketvirčio pabaigos, kai VS deficitas buvo didelis dėl didesnių išlaidų, susijusių su COVID-19 pandemijos padarinių švelninimu, ir ženkliai didesnis už 2012–2019 m. istorinį vidurkį.
2025 m. antrąjį ketvirtį dėl neigiamo skolinimosi balanso ir toliau sparčiai augusio nominaliojo BVP VS skolos ir BVP santykis sumažėjo iki 39,1 proc. Finansų ministerijos skelbiama Lietuvos Vyriausybės skolinimosi ir skolos grąžinimo statistika rodo, kad balandžio–birželio mėn. skolos įsipareigojimų buvo grąžinta 320 mln. Eur daugiau, nei prisiimta. Tačiau liepos–rugpjūčio mėn. skolinimosi duomenys ir naujausia viešai prieinama informacija dėl naujos obligacijų emisijos rugsėjo mėn. leidžia tikėtis, kad 2025 m. trečiąjį ketvirtį skolinimosi balansas bus teigiamas ir dėl to VS skolos ir BVP santykis galimai padidės virš 40 proc.
1 VS balansas apskaičiuojamas kaip keturių ketvirčių slenkamoji suma.
2 BVP apskaičiuojamas kaip keturių ketvirčių slenkamoji suma.
