Nuo 2026 metų į Lietuvos darbo rinką įsigaliojo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, kurie suteikia daugiau lankstumo užsieniečiams keičiant darbdavį ir išlaikant teisėtą statusą, tačiau tuo pačiu didina pareigas ir kontrolę darbdaviams.
Anksčiau pasibaigus darbo santykiams užsieniečiams dažnai tekdavo susidurti su migraciniu stresu, tačiau dabar teisė gyventi šalyje nėra taip griežtai „pririšta“ prie vieno darbdavio. Darbuotojams suteikiamas 3–6 mėnesių terminas susirasti naują darbą, laikantis nustatytos tvarkos.
Įstatymo pakeitimai taip pat suteikia daugiau lankstumo vertinant profesinę patirtį, ypač sektoriuose, kur svarbiausia praktika, pavyzdžiui, IT, transporto, statybos. Tai leidžia rinktis kvalifikaciją, patirtį arba garantuoti metinį vidutinį BDU. Taip pat patikslintos taisyklės įdarbinant studentus, kurie studijuojant 1–2 kursuose gali dirbti iki 20 valandų per savaitę.
Darbdaviams taikomas griežtesnis režimas: įmonės, kurios per pastaruosius metus buvo baustos už nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, gali susidurti su sankcijomis – leidimų išdavimo procesai gali būti stabdomi metams. Aukštos kvalifikacijos darbuotojams, turintiems ES mėlynąją kortelę, po 12 mėnesių darbo suteikiama galimybė keisti darbdavį be papildomo Migracijos departamento leidimo.
Nuo lapkričio taip pat keičiasi prašymų dėl leidimų laikinai gyventi teikimo tvarka – kai kuriais atvejais reikės kreiptis per „VFS Global“.
Teisininkė Kseniya Veličkienė rekomenduoja darbdaviams peržiūrėti vidines procedūras, dokumentų kontrolę ir įdarbinimo scenarijus, o užsieniečiams – žinoti apie padidėjusias galimybes keičiant darbdavį, tačiau nepamiršti išlikusių griežtų terminų ir pranešimų pareigų.
