Tvari žuvininkystė šiandien yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų, o pagrindas atsakingiems sprendimams – patikimi ir išsamūs duomenys. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2017/1004 nustato vieningą žuvininkystės duomenų rinkimo sistemą visoms ES valstybėms narėms, užtikrinant, kad politikos formuotojai turėtų reikiamą informaciją sprendimams dėl vandens biologinių išteklių atkūrimo, tausios žvejybos ir sektoriaus vystymo.
Ši sistema apima biologinius, aplinkosauginius, techninius, ekonominius ir socialinius duomenis. Valstybės narės privalo rinkti informaciją pagal nacionalinius darbo planus, teikti kasmetines ataskaitas ir dalyvauti regioninėse koordinavimo grupėse. Surinkti duomenys tampa pagrindu mokslinėms Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto rekomendacijoms, kurios vėliau naudojamos formuojant bendros žuvininkystės politikos sprendimus.
„Nuoseklus ir kokybiškas duomenų rinkimas leidžia tiksliai įvertinti žuvininkystės sektoriaus situaciją ir pagrįsti sprendimus, kuriais užtikrinama tausi žvejyba. Tai – ilgalaikės žuvininkystės politikos pamatas“, – teigia Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės kontrolės departamento direktorius Alenas Bulauskis.
Lietuvos vaidmuo – aktyvus ir strategiškai svarbus
Lietuva įgyvendina Duomenų rinkimo programą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos pirmąjį prioritetą – „Tausios žvejybos skatinimas ir vandens biologinių išteklių atkūrimas bei išsaugojimas“. Biologiniai, aplinkosauginiai, socialiniai ir ekonominiai duomenys mūsų šalyje renkami jau daugiau nei dešimtmetį. Jie leidžia įvertinti jūrų išteklių būklę, žvejybos poveikį, sektoriaus ekonominius rezultatus bei planuoti kvotas ir kitus reguliavimo instrumentus.
Nacionaliniu lygmeniu programą koordinuoja Žemės ūkio ministerija, o įgyvendina Žuvininkystės tarnyba, Klaipėdos universitetas ir Žemės ūkio duomenų centras. Žemės ūkio ministro 2025 m. vasario 10 d. įsakymu patvirtinta Lietuvos nacionalinė žuvininkystės 2025–2027 metų duomenų rinkimo programa dar labiau plečia renkamų duomenų apimtį ir stiprina tarptautinį bendradarbiavimą žuvininkystės mokslo srityje.
Pasak Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės įsipareigojimų vykdymo skyriaus vedėjos Gintarės Aničienės, duomenų rinkimas nėra vien techninė funkcija. Tai procesas, užtikrinantis, kad Lietuva laikytųsi ES reikalavimų, o nacionalinė žuvininkystės politika būtų paremta patikimais faktais ir atitiktų tvarumo tikslus.
Lietuvos vykdomos Duomenų rinkimo programos pagrindiniai tikslai – rinkti patikimus duomenis žiniomis grįstam sprendimų priėmimui ir įgyvendinti visas programoje pavestas užduotis. Tikslams pasiekti vykdomos kelios pagrindinės veiklos: metinių ataskaitų rengimas bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, mokslinių ir techninių programos aspektų koordinavimas bei aktyvus dalyvavimas regioninėse darbo grupėse.
Regioninės koordinavimo grupės užtikrina vienodą duomenų taikymą
Regioninės koordinavimo grupės (RKG) yra pagrindinės žuvininkystės duomenų rinkimo sistemos koordinavimo struktūros. Jose kuriamos metodikos, nustatomi kokybės standartai ir užtikrinamas vienodas duomenų taikymas visame regione. Šiuose procesuose dalyvauja ES valstybių ekspertai ir Europos Komisijos atstovai.
Šiuo metu veikia šešios RKG, o Lietuva dalyvauja keturiose iš jų: Baltijos, Šiaurės Atlanto, NANSEA ir Tolimųjų žvejybos rajonų grupėse. Valstybių narių teikiamus duomenis analizuoja Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ekspertai. Ši analizė tampa pagrindu mokslinėms nuomonėms ir rekomendacijoms, kurios naudojamos bendros žuvininkystės politikos sprendimų priėmimo procesuose.
Surinkti duomenys taip pat naudojami kitų galutinių vartotojų: Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES), regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų ir tvarių žuvininkystės partnerystės susitarimų veikloje.
Išsamūs duomenys – nuo verslinės iki mėgėjiškos žvejybos
Lietuvoje žuvininkystės duomenys renkami taikant skirtingus metodus. Verslinės žvejybos duomenys formuojami į masyvus ir teikiami per tokias platformas kaip InterCatch, RDBES ar data.ices.dk/DataCalls. Informacija perduodama Europos Komisijai, ICES ekspertų grupėms ir regioninėms koordinavimo grupėms.
Daug dėmesio skiriama mėgėjų žvejybai, kuri gali turėti reikšmingą poveikį tam tikrų žuvų rūšių ištekliams. Valstybės narės privalo rinkti duomenis apie lašišų, šlakių ir ungurių sugavimus bei paleidimus. Lietuvoje jie renkami tiek Baltijos jūroje, tiek vidaus vandenyse – upėse, ežeruose ir Kuršių mariose.
Baltijos jūroje duomenys surenkami atliekant stebėjimus laivų išvykimo ir žuvų iškrovimo vietose bei naudojant VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės registrų duomenis. Žvejams mėgėjams sukurta mobilioji programėlė eLaimikis, leidžianti lengvai pateikti sugavimų duomenis elektroniniu būdu.
Vidaus vandenyse taikomas kombinuotas apklausos metodas – telefoninė apklausa (CATI) derinama su internetine apklausa (CAWI). 2025 m. tyrime dalyvavo 1015 žvejų mėgėjų. Surinkta informacija perduota ICES darbo grupėms ir panaudota rengiant metinę ataskaitą Europos Komisijai dėl ES žvejybos laivyno ekonomikos.
Tvarūs sprendimai – bendras Europos įsipareigojimas
Duomenų rinkimo programa yra esminė priemonė, leidžianti ES valstybėms narėms laikytis bendros žuvininkystės politikos nuostatų ir užtikrinti tausų vandens biologinių išteklių naudojimą. Lietuvos institucijos aktyviai prisideda prie šio proceso, stiprina tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą ir užtikrina, kad žvejybos sektorius būtų valdomas atsakingai, remiantis patikimais ir išsamiais duomenimis.
Įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos pirmojo prioriteto „Tausios žvejybos skatinimas ir vandens biologinių išteklių atkūrimas ir išsaugojimas“ priemonės „Duomenų rinkimas“ nuostatas, Žuvininkystės duomenų rinkimo programos administravimui ir įgyvendinimui skiriamos Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo paramos lėšos.
Pranešimą paskelbė: Rita Šakinytė, Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
