Seimas pritarė naujoms fiskalinės valdysenos taisyklėms – daugiau aiškumo ir lankstumo savivaldybėms
Šiandien Lietuvos Seimas priėmė Finansų ministerijos parengtus Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimus, kurie iš esmės atnaujina šalies fiskalinės valdysenos sistemą. Šie pakeitimai suderinti su naujomis Europos Sąjungos fiskalinės valdysenos reformomis, įsigaliosiančiomis 2024 metais.
Finansų ministras K. Vaitiekūnas teigė, kad po dvejų metų darbo Lietuva pasiekė reikšmingą pažangą tvarkant viešuosius finansus:
„Džiaugiuosi, kad po daugiau nei dvejus metus trukusio darbo, Lietuvos fiskalinės valdysenos sistema yra atnaujinta, joje numatant ne tik skaitines fiskalinės drausmės taisykles, kurios dera su visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taikomomis taisyklėmis, bet ir procedūrines taisykles. Skaidrus viešųjų finansų valdymas didina visuomenės, tarptautinių institucijų ir investuotojų pasitikėjimą Lietuva, kaip valstybe, siekiančia ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo”.
Paprastas ir aiškus biudžeto planavimas
Anot Finansų ministerijos, naujoji sistema supaprastins fiskalinę drausmę, susiejant ją su viena aiškia taisykle – valdžios sektoriaus išlaidų valdymu. Tai reiškia, kad išlaidų augimas taps pagrindiniu rodikliu vertinant šalies biudžeto tvarumą, o tai leis atsisakyti sudėtingos, daugiapakopės taisyklių sistemos. Tikimasi, kad tai padarys biudžeto planavimą aiškesnį, skaidresnį ir lengviau prognozuojamą.
Daugiau galimybių investicijoms
Naujoji sistema numato galimybes didinti investicijas ir skatinti ekonomikos augimą, nepažeidžiant ES fiskalinės drausmės taisyklių. Be to, esant visuotinai pripažintiems iššūkiams, pavyzdžiui, poreikiui didinti investicijas į šalies gynybą, bus galima laikinai viršyti išlaidų augimo ribas.
Skaidrumas ir atsakomybė
Priimti pakeitimai didina skaidrumą ir atsakomybę valdant viešuosius finansus. Įvedamas automatinis nukrypimo nuo taisyklių kompensavimo mechanizmas, o nepriklausoma fiskalinė institucija turės vertinti, ar biudžetai atitinka nacionalines ir ES fiskalinės drausmės taisykles. Vyriausybė ir savivaldybės, gavusios institucijos išvadas, privalės į jas atsižvelgti arba viešai paaiškinti, kodėl to nepadarė.
Savivaldybės galės lanksčiau planuoti biudžetus
Naujieji įstatymų pakeitimai numato didesnį lankstumą savivaldybėms. Joms bus leidžiama suteikti dvigubai daugiau garantijų (nuo 10 iki 20 proc. pajamų), taip pat didinama pajamų bazė, nuo kurios skaičiuojami garantijų, skolos ir balanso rodikliai. Vertinant atitiktį fiskalinės drausmės taisyklėms, iš asignavimų bus galima atimti ES ir kitos tarptautinės paramos lėšas, bei projektams, finansuojamiems iš Lietuvos nacionalinio plėtros banko, skirtus asignavimus.
Tikimasi, kad šie pakeitimai prisidės prie stabilesnės ir tvaresnės Lietuvos finansų sistemos, taip pat leis savivaldybėms lanksčiau planuoti savo biudžetus ir efektyviau įgyvendinti svarbius projektus.
