Jaunos šeimos kasdien priima daugybę finansinių sprendimų, tačiau net ir itin kruopščiai planuojant biudžetą netikėti įvykiai gali greitai sukelti sunkumų. Didelių finansinių iššūkių neretai atneša net kasdienės situacijos: automobilio gedimas ar sudužęs telefonas. Dar didesnių rūpesčių kelia nelaimingi atsitikimai, traumos ar netikėtos sveikatos problemos, kurios gali ne tik pareikalauti papildomų gydymo išlaidų, bet ir laikinai sumažinti šeimos pajamas. Būtent todėl finansinis saugumas jaunoms šeimoms tampa vis svarbesnis, o draudimas – viena iš priemonių, padedančių apsaugoti biudžetą nuo netikėtų sukrėtimų.
Augantį jaunų šeimų poreikį jaustis užtikrintiems dėl rytojaus pastaruoju metu pastebi draudimo sektoriaus dalyviai.
„Draudimo vaidmuo šeimos gyvenime – apsaugoti kasdienį gyvenimą nuo staigių, didelių išlaidų, kurios gali smarkiai išbalansuoti biudžetą. Patirti nuostoliai gali siekti kelis tūkstančius eurų. Tačiau turint draudimo apsaugas, vietoje vienkartinio kelių tūkstančių eurų mokėjimo šeima moka nedidelę, prognozuojamą mokėtiną sumą kas mėnesį. Tai itin svarbu jaunoms šeimoms, kurios dažnai dar neturi sukaupusios didelio rezervo, kad be streso galėtų padengti nenumatytas išlaidas“, – teigia „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Patiria milžiniškus nuostolius
Ekspertas pabrėžia, kad nors šeimų patiriamos žalos gali būti pačios įvairiausios, vandens užliejimai išlieka viena dažniausių ir brangiausiai kainuojančių problemų namuose.
Bendrovės statistika rodo, kad kasdien vidutiniškai užregistruojama apie 30 tokių atvejų. Juos dažniausiai sukelia trūkę vamzdžiai, skalbyklių ar indaplovių gedimai.
„Svarbu įvertinti, kad užliejus kaimynus, žala apima ne tik šeimos turtą, bet ir civilinę atsakomybę už kitiems padarytus nuostolius. Nors vidutinė užpylimo žala svyruoja apie 900 eurų, pasitaiko ir kur kas brangiau atsieinančių nelaimių. Pavyzdžiui, pernai katilinėje trūkęs vamzdis apliejo namą, o nuostoliai siekė net 130 tūkst. eurų“, – teigia A. Juodeikis.
Pastaraisiais metais sparčiai auga ir gamtos stichijų – audrų, liūčių, žaibų iškrovų ar sniego svorio – sukeliamų žalų skaičius. Viena didžiausių išmokų praėjusiais metais siekė beveik 12 tūkst. eurų, kai dėl smarkios liūties buvo visiškai užtvindytas namo rūsys.
Nors gaisrai kyla rečiau nei užliejimai, jų pasekmės šeimos biudžetui yra pačios skaudžiausios. „Tai patvirtina faktai – pernai didžiausia išmokėta suma už būsto žalas siekė 402,5 tūkst. eurų kai ugnis pasiglemžė gyvenamąjį namą“, – sako A. Juodeikis.
Galiausiai, reikšmingų nuostolių šeimos patiria ir dėl žalų automobiliams. Dažniausiai tai susiję su eismo įvykiais.
Svarbu pasirūpinti ne tik turtu, bet ir savimi
Nors materialus turtas yra svarbus, šeimos finansinio saugumo pamatas yra patys jos nariai. „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė pastebi, kad žmonės, kruopščiai saugodami savo namus ar automobilius, neretai pamiršta pasirūpinti asmenine apsauga nuo nelaimingų atsitikimų ar sveikatos sutrikimų.
„Pastebime tendenciją, kad jaunos šeimos pirmiausia galvoja apie tai, ką galima apčiuopti. Nėra abejonės, kad turtą drausti yra labai svarbu ir daugeliu atveju tiesiog būtina. Tačiau vieną didžiausių rizikų šeimos biudžetui kelia netikėtos traumos ar rimtos ligos, kurios ne tik pareikalauja papildomų išlaidų, bet ir gali ilgam apriboti darbingumą. Gyvybės, nelaimingų atsitikimų ir kritinių ligų draudimas yra ta saugos pagalvė, kuri užtikrina finansinį tęstinumą sunkiausiais momentais. Tokia apsauga iš esmės mažina ne tik finansinę naštą šeimai, bet ir psichologinę įtampą“, – teigia draudimo bendrovės atstovė.
Pasak ekspertės, subalansuotas draudimo krepšelis, apimantis tiek turtą, tiek asmens saugumą, yra vienintelis būdas užtikrinti visapusišką šeimos stabilumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Kokių klaidų nepadaryti draudžiantis?
„Lietuvos draudimo“ ekspertas atkreipia dėmesį, ko reikėtų nepamiršti norint apsaugoti ir padrausti turtą.
„Nors drausdami būstą klientai dažnai atsakingai pasirūpina jame esančiu turtu, civilinės atsakomybės draudimas neretai pamirštamas. Tačiau ši apsauga padengia nuostolius, padarytus tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, užliejus kaimynų turtą ar kilus gaisrui dėl kraunamo elektrinio paspirtuko“, – teigia pašnekovas.
Kita dažna klaida – manymas, kad automobilio apsaugai pakanka tik privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo. Visgi jis skirtas atlyginti žalą, padarytą tik kitiems asmenims. Tuo tarpu kasko draudimas apsaugo paties vairuotojo automobilį ir jame esantį turtą nuo įvairiausių rizikų: eismo įvykių dėl paties vairuotojo kaltės, vagysčių, vandalizmo, stichinių nelaimių ar susidūrimų su laikiniais žvėrimis.
„Privalomasis draudimas gali būti pakankamas tik tada, kai vairuojamas mažos vertės automobilis arba kai vairuotojas turi sukaupęs pakankamą finansinį rezervą galimiems nuostoliams padengti. Tačiau jaunoms šeimoms, kurios dar tik pradeda savarankišką gyvenimą, netikėtas kelių tūkstančių eurų nuostolis gali tapti rimtu finansiniu iššūkiu“, – sako A. Juodeikis.
Dar viena jaunoms šeimoms aktuali situacija yra būsto nuoma. Net jei savininkas yra apdraudęs savo būstą, nuomininkui verta papildomai apdrausti jame laikomą asmeninį turtą bei savo civilinę atsakomybę. „Būsto savininkas draudžia tik jam priklausančius daiktus, o nuomininkas turėtų pasirūpinti savo atsineštu turtu“, – pabrėžia A. Juodeikis.
Tuo tarpu „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė pataria į savo situaciją žvelgti kritiškai, aktyviai konsultuotis su draudimo profesionalais ir kartu ieškoti optimalių sprendimų. Netinkamai įvertinus asmeninius ar šeimos poreikius, kyla rizika pasirinkti draudimo apsaugą, kuri nesuteiks realios naudos.
