Alytuje ir Raseiniuose šiomis dienomis pasodinti biologinės įvairovės miškeliai – kiekviename jų pasodinta po 1 152 medelius, 14 skirtingų rūšių. Tokį Aplinkos ministerijos prizą abi savivaldybės gavo už praėjusių metų pasiekimus.
„Tokie vadinamieji urbanizuoti miškai yra ne tik puošmena. Jie atlieka svarbias ekologines funkcijas: karštomis dienomis vėsina aplinką, sugeria lietaus perteklių, sukuria buveines gyvūnijai, padeda žmogui atgauti jėgas ir gerina psichinę sveikatą. Šie miesto miškai taip pat yra puiki platforma bendruomenių bendradarbiavimui – juos sodinti gali mokyklos, darželiai, vietos gyventojų bendruomenės“, – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Balandžio 22 d. Alytaus miesto bendruomenė miškelį pasodino strategiškai svarbioje vietoje – greta Dainų slėnio, kuriame vyksta Alytaus miesto gimtadienio šventės ir kiti vieši renginiai, taip pat šalia Nemuno upės ir Baltosios rožės tilto.
Alytaus miesto savivaldybės administracija svarstys galimybę šioje teritorijoje įrengti moksleiviams skirtą mokomąjį pažintinį taką. Jis būtų skirtas pažinti gamtą, suvokti biologinės įvairovės svarbą, ugdyti aplinkosauginį sąmoningumą. Įgyvendinus šią iniciatyvą, būtų sukurta nauja pažintinė ir edukacinė erdvė, skatinanti gyventojų fizinį aktyvumą ir domėjimąsi gamta.
Balandžio 17 d. medžių sodinukai buvo pasodinti ir Raseiniuose – natūralioje pievoje prie Vilkupio upelio. Tai prisidės prie žaliosios infrastruktūros stiprinimo, biologinės įvairovės didinimo ir patrauklesnės aplinkos kūrimo gyventojams.
Praėjusių metų spalį Aplinkos ministerijos organizuojamuose Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo apdovanojimuose Alytaus miestas buvo pripažintas žaliausia savivaldybe dėl atliekų tvarkymo ir žiediškumo, aplinkos kokybės, prevencijos ir komforto, vandens kokybės bei aplinkosauginio sąmoningumo rezultatų.
Taip pat buvo apdovanota Raseinių rajono savivaldybė. Ji per metus padarė didžiausią pažangą ir reitinge pakilo per 29 pozicijas, lyginant su 2024 metų rezultatu. Raseiniai išsiskyrė biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio kriterijų grupėje (6 vieta šalyje), vandens kokybės bei atliekų susidarymo prevencijos ir rūšiavimo rezultatais.
Biologinės įvairovės miškelių idėjos ištakos
Biologinės įvairovės miškelių idėja kilo Japonijoje ir dabar yra sėkmingai taikoma visame pasaulyje. Nedideliame plote tankiai sodinamos dešimtys skirtingų vietinių rūšių sodinukų. Taip miškelis greitai užauga, apsaugo dirvą, padidina drėgmės išsilaikymą, pritraukia daugiau paukščių ir vabzdžių. Dėl to pagerėja oro kokybė ir mažėja triukšmas, vėsinama miesto aplinka.
Pirmą sykį biologinės įvairovės miškelius Lietuvoje pasodino 2025 m. Aplinkos ministerijos darbuotojai Ozo parke Vilniuje, vėliau tais pačiais metais dar vieną – šalia Vilniaus Baltojo tilto.
