34 Seimo nariai, atstovaujantys visoms Seimo frakcijoms, įregistravo rezoliucijos projektą, kuriuo siekiama pagerbti prieš 85-erius metus birželio 22–28 dienomis surengtą antisovietinį Tautos sukilimą. Rezoliucija ragina vystyti išsamius šio rezistencijos etapo tyrimus, akcentuoja besąlygišką tautos teisę siekti nepriklausomybės dviejų totalitarinių režimų agresijos sąlygomis ir smerkia nacių okupuotoje Lietuvoje vykdytas žydų žudynes bei prie jų prisidėjusius visų tautybių Lietuvos piliečius.
„Istorinės atminties instrumentalizavimas ir propagandiniai mėginimai visą Lietuvos antisovietinę rezistenciją tapatinti su nacistinio okupacinio režimo nusikaltimais kelia grėsmę objektyviam Lietuvos istorijos vertinimui, pilietinės visuomenės atsparumui ir valstybės tarptautinei reputacijai“, – rašoma ketvirtadienį įregistruotos rezoliucijos tekste.
Pasak vieno rezoliucijos autorių, Nacionalinio susivienijimo atstovo Seime dr. Vytauto Sinicos, 1941 m. Birželio sukilimas buvo aiškiausia lietuvių tautos valios ginti nepriklausomybę išraiška. „Nors naciai nepripažino mūsų nepriklausomybės, Sukilimas aiškiai parodė pasauliui, kad Lietuva nestojo į SSRS savo noru, bet buvo okupuota ir tam valingai priešinosi. Gerai dokumentuota, kad Vakarų šalių diplomatai perdavė šią žinią savo sostinėms ir tai prisidėjo prie okupacijos nepripažinimo politikos. Neatsitiktinai Kremlius visada siekė diskredituoti Sukilimą, vaizduoti jo dalyvius nacių kolaborantais ir kitaip niekinti 1941 metų pasipriešinimą. Kremliui būtina pakirsti mūsų kovos už laisvę šaknis, atimti mūsų teisę didžiuotis už ją žuvusiais didvyriais. Rezoliucija kviečiame pagerbti šią kovą, jos dalyvius, o kartu ir visas totalitarinių režimų aukas“, – sako V. Sinica.
Parlamentaro Audroniaus Ažubalio teigimu, Birželio sukilimo dalyvių siekis atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę primena šiandienos kartoms laisvės, valstybės suvereniteto ir pilietinės atsakomybės vertę. „Sukilimo atminimas turi būti puoselėjamas vadovaujantis istorine tiesa, pagarba visoms totalitarinių režimų aukoms ir Lietuvos valstybės laisvės bei nepriklausomybės idealu. Visus sukilimo ir okupacijų laikotarpio įvykius būtina vertinti remtis istoriniais faktais, o ne propagandiniais stereotipais, vengiant tiek nusikaltimų neigimo, tiek nepagrįsto kolektyvinės atsakomybės taikymo Lietuvos valstybei, tautai ar jos rezistencijai“, – pabrėžia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys.
Pasak jo frakcijos kolegos prof. dr. Valdo Rakučio, valstybės institucijos, mokslo įstaigos ir archyvai privalo tęsti ir plėtoti 1940–1945 m. laikotarpio Lietuvos istorijos tyrimus. „Birželio sukilimas yra svarbi Lietuvos valstybingumo tradicijos dalis. Todėl būtina aktyviau viešinti ir skaitmeninti šaltinius, skatinti jų publikavimą lietuvių ir užsienio kalbomis. Visuomenei turi būti sudarytos sąlygos pažinti sudėtingą okupacijų laikotarpio tikrovę visoje jos įvairovėje“, – teigia V. Rakutis.
Birželio sukilimas vyko 1941 m. birželio 22–28 d., kuomet pasinaudodami nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo pradžia Lietuvos sukilėliai paskelbė atkuriantys nepriklausomą Lietuvos valstybę ir sudarė laikinąją vyriausybę. Lietuvą okupavus nacistinei Vokietijai, laikinoji vyriausybė rugpjūčio 5 d. buvo priversta nutraukti veiklą. Skirtingais skaičiavimais, per šį laikotarpį žuvo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių Lietuvos laisvės kovotojų.
