Ekonomikos ir inovacijų ministerija, įvertinusi pastarųjų savaičių geopolitinius procesus Vidurio ir Artimųjų Rytų regione bei jų galimą poveikį Lietuvos ekonomikai, parengė penkių krypčių planą. Jo tikslas – stiprinti šalies ekonominį atsparumą, užtikrinti verslo stabilumą ir nuosekliai tęsti ilgalaikę ekonomikos transformaciją.
Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo, naujausi tarptautiniai susitarimai ir vakar paskelbtos paliaubos tarp JAV ir Irano, prisideda prie įtampos mažėjimo regione. Vis dėlto atsakinga ekonominė politika reikalauja būti pasirengusiems įvairiems scenarijams.
„Svarbiausia – užtikrinti, kad Lietuvos verslas galėtų veikti stabiliai ir užtikrintai bet kokiomis aplinkėmis. Todėl šiandien kryptingai stipriname ekonomikos atsparumą, investuojame į ilgalaikius sprendimus ir kuriame priemones, kurios padės verslui prisitaikyti bei augti. Mūsų tikslas – ne tik reaguoti į iššūkius, bet ir nuosekliai kurti stiprią, konkurencingą ir atsparią Lietuvos ekonomiką“, – sako E. Grikšas.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, ministerija numatė penkias prioritetines kryptis, kurios padės apsaugoti Lietuvos ekonomiką ir ją sustiprinti.
Pirmoji kryptis – strateginių investicijų spartinimas. Siekiama stiprinti Lietuvos konkurencingumą ne tik per darbo jėgą, bet ir per patrauklią investicinę aplinką, todėl numatoma kurti valstybės subsidijų priemonę itin stambioms investicijoms.
Antroji – palankesnių investicinių sąlygų sudarymas didelę pridėtinę vertę kuriantiems projektams, kurie šiuo metu nepatenka į esamą reguliavimą. Numatoma plėsti sąlygas visoms investicijoms pritraukti, kurios šiandien kuria didelę vertę.
Trečioji – inovacijų ekonomikos stiprinimas. Prioritetas bus teikiamas energinio efektyvumo, alternatyvios energetikos ir verslo transformacijos sprendimams. Šiuo tikslu jau kuriamas „LitAI“ – didžiausias Baltijos šalyse dirbtinio intelekto centras, stiprinsiantis kompetencijas ir inovacijas bei padėsiantis pasirengti naujam technologiniam etapui.
Ketvirtoji – produktyvumo didinimas per MTEP, skaitmenizacija ir technologinis atsinaujinimas. Siekiama paskatinti įmones aktyviau investuoti į naujų produktų kūrimą, procesų efektyvinimą ir pažangesnius gamybos modelius. Todėl bus siūloma tobulinti pelno mokesčio lengvatos MTEP veikloms modelį, kad jis būtų aiškesnis, labiau orientuotas į riziką ir skatintų įmones inovuoti. Tačiau vien inovacijų nepakanka. Daliai Lietuvos įmonių didžiausias iššūkis šiandien nėra tai, kad jos nenori augti, o tai, kad jos per lėtai atnaujina savo technologinę bazę. Todėl siūloma įtvirtinti ir pelno mokesčio lengvatą įmonių technologiniam atsinaujinimui. Ši paskata skatintų investicijas į automatizavimą, robotizaciją, skaitmeninę įrangą, pažangias valdymo sistemas ir našumą didinančias technologijas. Tai ypač svarbu apdirbamajai pramonei ir regionuose veikiančioms įmonėms, kurių konkurencingumas vis labiau priklauso ne nuo darbo jėgos kiekio, o nuo modernios įrangos ir technologijų. Lietuvos konkurencingumas turi būti kuriamas ne pigesniu darbu, o modernesne gamyba ir didesniu produktyvumu.
Penktoji – regioninė ekonomikos transformacija. Planuojama plėsti laisvųjų ekonominių zonų ir valstybės rezervuotų investicinių sklypų pasiūlą regionuose, finansuoti gamybinių pastatų vystymą ten, kur rinka to pati nepadaro, stiprinti savivaldybių infrastruktūros finansavimą ir sudaryti sąlygas investuotojui greičiau ateiti ten, kur šiandien investicijos stringa dėl paruoštos infrastruktūros stokos.
Šias kryptis Seimo nariams antradienį pristatė ekonomikos ir inovacijų viceministras Paulius Petrauskas.
„Vidurio ir Artimųjų Rytų krizė šiandien Lietuvai yra labai aiškus perspėjimas. Perspėjimas, kad pasaulio ekonomika artimiausiais metais bus ne stabilesnė, o labiau fragmentuota. Konkurencingumas be atsparumo šiandien jau nebeveikia, o valstybės, kurios laiku investuoja į savo ekonominį stuburą, po krizių išeina stipresnės“, – Seime pažymėjo viceministras P. Petrauskas.
Ministerija ėmėsi ir papildomų veiksmų: inicijuota nauja ILTE tiesioginių paskolų priemonė, kuriai numatyta skirti iki 100 mln. eurų, siekiant padėti įmonėms užtikrinti likvidumą ir veiklos tęstinumą. Taip pat kreiptasi į Europos Komisiją dėl galimybės taikyti laikinąsias tikslines valstybės pagalbos schemas, kad Lietuva, esant poreikiui, galėtų operatyviai reaguoti į ekonominius sukrėtimus.
