Giedrius Drukteinis Taline pareiškė: „Baltijos Asamblėjos įkūrimas prieš trisdešimt penkerius metus tapo lemiamu mūsų istorijos momentu. Lietuva, Estija ir Latvija vėl pasirodė tarptautinėje arenoje, atgavo nepriklausomybę ir iš naujo apibrėžė savo vietą sparčiai kintančiame pasaulyje. Sprendimas sukurti dialogo, koordinavimo ir tarpusavio paramos platformą buvo ne tik strateginis. Jis buvo būtinas. Mūsų Baltijos šalių istorija nėra vien regioninė. Ji yra europinė“.
Gegužės 8 d. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis dalyvauja Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos konferencijoje “Atsparių Baltijos valstybių kūrimas: 35 metai kolektyvinių veiksmų tarptautiniuose ir regioniniuose reikaluose“, kuriuose daug diskutuojama apie Baltijos valstybių atsparumo reikšmę visai Europai.
„Per pastaruosius 35 metus Baltijos Asamblėja atliko pagrindinį vaidmenį skatindama Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentinį bendradarbiavimą, prisidėdama prie demokratinio valdymo ir regioninio stabilumo stiprinimo po nepriklausomybės atkūrimo. 1991 m. įsteigta Baltijos Asamblėja tapo pagrindine platforma, kur buvo derinami politiniai prioritetai, koordinuojami teisėkūros metodai, stiprinamas Baltijos šalių balsas Europos ir tarptautiniuose reikaluose. Akivaizdu, kad per šiuos 35 metus Baltijos Asamblėja tapo simboliu to, ką galima pasiekti, kai šalis vienija bendros vertybės ir tikslai. Kartu parodėme, kad atsparumas reiškia gebėjimą prisitaikyti, remti vieni kitus ir veikti išvien susidūrus su neapibrėžtumu. Šalia vyko glaudus bendradarbiavimas su Baltijos Ministrų Taryba, taip sukuriant parlamentinio ir vyriausybinio koordinavimo modelį, kuris sustiprino bendradarbiavimą visame regione. Mūsų bendradarbiavimas padėjo Baltijos valstybėms užsitikrinti svarbią vietą Europos ir transatlantinėje bendruomenėse. Jis sustiprino mūsų demokratines institucijas, padidino regiono saugumą ir paskatino vystymąsi. Nuo politikos pozicijų derinimo iki bendrų iššūkių sprendimo – Baltijos Asamblėja kartu su Baltijos Ministrų Taryba tapo svarbiu forumu, padedančiu paversti dialogą veiksmais“ – sako Baltijos Asamblėjos viceprezidentas G. Drukteinis.
Tuo pačiu metu Baltijos šalių patirtis mums primena, kad šiandien saugumas apima ne tik teritorinę gynybą. Iš esmės tai yra mūsų demokratinių sistemų apsauga. Iššūkiai, su kuriais susidūrėme Baltijos regione, tokie kaip dezinformacija, hibridiniai ir kibernetiniai išpuoliai, bei pasitikėjimo institucijomis mažinimas, nėra pavieniai atvejai. Tai yra pirmieji požymiai platesnio masto grėsmių, turinčių įtakos demokratijoms visoje Europoje. Demokratinis atsparumas Europoje nebegali būti laikomas savaime suprantamu dalyku. Iš tiesų, Europos demokratija ir demokratinės institucijos šiuo metu susiduria su grėsmėmis, kurių nebuvo nuo Šaltojo karo pabaigos. Anot Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininko G. Drukteinio: „Dabartinis tarptautinis kraštovaizdis pasikeitė, o santykinai stabili padėtis su aiškiai nubrėžtomis konflikto linijomis tapo neramesnė, dviprasmiška. Šiai pilkajai zonai būdingos dezinformacijos kampanijos, kibernetiniai išpuoliai, ekonominė prievarta, ypač energetikos sektoriuje, bei įvairios provokacijos, kurios ardo nustatytą demokratinę institucinę tvarką ir kelia susirūpinimą dėl Baltijos šalių visuomenių ir sistemų atsparumo hibridinėms grėsmėms. Be to, aplinkos problemos, ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir biologinės įvairovės nykimas kelia grėsmę valstybių ekonomikai, sveikatos sistemoms ir bendram atsparumui“.
„Šiandienos diskusijos yra ypač aktualios, nes su šiomis grėsmėmis susiduriame skirtingai. Įvairiose Europos dalyse jos gali pasireikšti kitaip, tačiau jų pasekmės yra lygiai tokios pat rimtos. Ši konferencija kviečia mus apmąstyti, kaip Baltijos valstybėse įgytą patirtį galima pritaikyti platesniame Europos kontekste. Derindami ilgalaikio bendradarbiavimo patirtį su naujų grėsmių supratimu, galime sustiprinti Europos kolektyvinį pajėgumą. Mums reikia ne tik reaguoti į šiuos iššūkius, bet ir apsaugoti demokratinį valdymą, stiprinti socialinę sanglaudą bei puoselėti institucinį teisėtumą“, – sako Baltijos Asamblėjos viceprezidentas Giedrius Drukteinis.
