Kada paskutinį kartą keitėte savo paskyrų slaptažodžius? Šiandien, gegužės 7-ąją, minint pasaulinę slaptažodžių dieną, yra puiki proga tą padaryti. 2013 metais prasidėjusi iniciatyva kasmet pirmąjį gegužės ketvirtadienį primena pagalvoti apie naudojamus slaptažodžius ir jų saugumą. Ekspertų teigimu, būtent nuo saugaus slaptažodžio prasideda kiekvieno žmogaus saugumas internete.
„Kasdien naudojamės įvairiomis paskyromis internete, tad slaptažodžiai tampa pagrindine mūsų asmeninių duomenų apsaugos linija. Silpni, lengvai atspėjami slaptažodžiai vis dar išlieka viena dažniausių priežasčių, kodėl sukčiams pavyksta pasiekti žmonių paskyras bei jų duomenis. Todėl svarbu ne tik tinkamai vertinti internete kylančias grėsmes, bet ir imtis paprastų, tačiau veiksmingų saugumo priemonių – susikurti ir naudoti tik saugius slaptažodžius“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitės Profas“.
Saugus slaptažodis turi būti toks
Rekomenduojama naudoti sudėtingus slaptažodžius, kuriuos sudarytų ne mažiau nei 12 simbolių. Tokiuose slaptažodžiuose turėtų būti ne tik raidžių ir skaičių, bet ir įvairių simbolių, kaip „?“ ar „!“.
„Niekada slaptažodžiui nenaudokite savo vardo, pavardės, gimimo metų, telefono numerio ir kitų visiems lengvai pasiekiamų duomenų. Geriausia būtų, jei kiekvienai paskyrai naudotumėte skirtingus slaptažodžius – jei kažkuri paskyra bus „nulaužta“, kitos paskyros išliks saugios“, – pataria M. Vrubliauskas.
Papildomą apsaugą suteikia ir dviejų veiksnių autentifikavimas, kuriam reikia ne tik slaptažodžio, bet ir papildomo patvirtinimo, pavyzdžiui, kodo telefone ar autentifikavimo programėlėje.
„Jei naudojate silpną slaptažodį, rekomenduojama jį pakeisti į gerokai saugesnį. Naudojant itin sudėtingus slaptažodžius jų dažnai keisti nebūtina, nebent jis nutekinamas, kažkam atskleidžiamas ar pastebimas įtartinas prisijungimas“, – sako „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Saugoti telefone ar nesaugoti
Kuo daugiau paskyrų, tuo sunkiau atsiminti visus slaptažodžius, perspėja ekspertas. Vis tik juos saugoti reikėtų ne užrašų knygelėse – tam galima pasitelkti ir skaitmeninius įrankius.
„Išmaniuosiuose telefonuose slaptažodžiai gali būti saugomi specialiose sisteminėse programėlėse. Pavyzdžiui, „Samsung“ įrenginiuose tam naudojama „Samsung Pass“, o „iPhone“ telefonuose – programėlė „Slaptažodžiai“ (angl. Passwords). Šios priemonės leidžia ne tik patogiai pasiekti prisijungimo duomenis, bet ir patikrinti, ar jie yra pakankamai stiprūs. Be to, „Apple“ programėlė „Slaptažodžiai“ parodo, ar slaptažodis nebuvo nutekintas internete“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas M. Vrubliauskas.
Taip pat galima naudoti ir patikimas trečių šalių programėles slaptažodžiams saugoti – pavyzdžiui, „NordPass“ ar „1Password“.
Slaptažodžius galima saugoti ir interneto naršyklėse, dauguma jų siūlo slaptažodžių saugojimo funkcijas, išsaugo prisijungimo duomenis, leidžia juos peržiūrėti, redaguoti, ištrinti.
„Slaptažodžių laikymas telefone patogus tuo, kad juos galima automatiškai atnaujinti, kai pasikeičia vieni ar kiti prisijungimai. Be to, telefonuose esančios slaptažodžių programėlės gali būti atidarytos naudojant biometrinius duomenis – veido atpažinimą ar piršto antspaudą, tad tai užtikrina papildomą apsaugą. Taip pat išsaugotus slaptažodžius galima lengvai perkelti į savo naują telefoną, kartu su kita informacija. Tai užtikrina ne tik patogesnį naudojimąsi, bet ir didesnę apsaugą – jei kuris slaptažodis nutekėtų, apie tai galima greitai sužinoti“, – teigia „Bitės Profas“ M. Vrubliauskas.
Ar slaptažodžiai nebuvo nutekinti, galima pasitikrinti ir „Mano Bitė“ savitarnoje – pasirinkus paslaugą „Interneto apsauga+“ galima pridėti iki 5 el. pašto adresų bei telefono numerių, kurie stebimi, ar nebuvo nutekinti.
