Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras birželio 18 d. paskelbė nutraukiantis visus ryšius su Europos Sąjungos užsienio politikos vadove Kaja Kallas, kol ši neatšauks arba nepaneigs savo pasisakymų, kuriuose ji esą Izraelio veiksmus Vakarų Krante ir Gazos Ruože palygino su buvusiu Pietų Afrikos apartheido režimu.
Pranešimą apie K. Kallas pasisakymą pirmoji paskelbė žiniasklaidos svetainė „Euractiv", remdamasi pareigūnų ir diplomatų, dalyvavusių uždarame posėdyje, parodymais. Pasak šaltinių, K. Kallas šiuos pareiškimus padarė 2026 m. gegužės 20–22 d. oficialaus vizito Meksiko mieste metu. Ji esą kalbėjosi apie savo ankstesnį vizitą į Pietų Afriką ir Johanesburgo apartheido muziejų, siedama tą patirtį su Izraelio vykdoma politika palestiniečių atžvilgiu.
G. Saaras K. Kallas žodžius pavadino „kraujo šmeižtu prieš vienintelę pasaulio žydų valstybę, kuri kartu yra vienintelė demokratija Artimuosiuose Rytuose". Ministras pažymėjo, kad K. Kallas iki birželio 18 d. neišplatino jokio paneigimo ar oficialaus atsakymo dėl šio „rimto pareiškimo", todėl nematąs kitos išeities, kaip tik sustabdyti kontaktus.
Apartheido palyginimas – itin jautrus istorinis akcentas. Pietų Afrikos rasinės atskirties sistema gyvavo nuo 1948 iki 1990-ųjų pradžios ir tarptautinės bendruomenės buvo smerkiama kaip vienas žiauriausių dvidešimtojo amžiaus diskriminacijos režimų.
K. Kallas į G. Saaro pareiškimą atsakė per socialinį tinklą „X", teigdama vertinanti dialogą su Izraelio ministru ir esanti pasirengusi jį tęsti. Ji patvirtino ES paramą dviejų valstybių sprendimui ir pakartojo ES poziciją, smerkiančią Izraelio gyvenvietes Vakarų Krante kaip „neteisėtas". Pačių pasisakymų K. Kallas viešai nei patvirtino, nei atšaukė.
ES diplomatai, reaguodami į situaciją, pastebėjo, kad „palyginimas su apartheidu yra nepriimtinas ir neatitinka ES politikos" bei kad tokie pareiškimai, daromi oficialiai atstovaujant ES, kelia „rimtą problemą".
Izraelio ir ES santykiai jau kurį laiką yra įtempti. 2025 m. kovo mėn. K. Kallas pati per bendrą spaudos konferenciją Izraelyje pareiškė, kad ES „solidarizuojasi su Izraeliu ir jo žmonėmis". Tačiau šių metų gegužę ES įvedė sankcijas trims Izraelio gyvenvietininkų aktyvistams ir keturioms su gyvenvietėmis susijusioms organizacijoms dėl palestiniečių žmogaus teisių pažeidinėjimų Vakarų Krante. Tarp sankcijomis apribotų asmenų – Nachala gyvenviečių judėjimo vadovė Daniella Weiss, kaltinama palestiniečių priverstinio perkėlimo skatinimu.
Sankcijoms kelią atvėrė tai, kad naujoji Vengrijos vyriausybė, laimėjusi 2026 m. balandžio rinkimus, atsisakė blokuojančio veto, kurį anksčiau naudojo Viktoro Orbáno partija. G. Saaras ir Izraelio nacionalinio saugumo ministras Itamaro Ben Gviras šias sankcijas pavadino „antisemitinėmis" ir „savivališka" politika.
