2026 m. kovo 26 d. Seimo Pirmininkas Juozas Olekas Zagrebe dalyvavo Trijų jūrų iniciatyvos parlamentiniame viršūnių susitikime, kuriame buvo aptartas Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūrų valstybių strateginis bendradarbiavimas, siekiant stiprinti Europos ryšius, saugumą ir atsparumą. Taip pat akcentuota bendradarbiavimo plėtra platesniame Europos ir Viduržemio jūros regione.
Renginyje pabrėžta, kad Trijų jūrų iniciatyva įžengia į naują raidos etapą, kuriame tvarus ekonominis augimas, konkurencingumas, inovacijos, transporto ir energetikos junglumas bei skaitmeninė transformacija papildomi saugumo, politiniais ir geostrateginiais aspektais, atsižvelgiant į dabartinius pasaulinius iššūkius ir Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
„Parlamentų vadovai daug dėmesio skyrė saugumui ir Europos atsparumui. Aš akcentavau energetinio saugumo, tarpusavio ryšių ir infrastruktūros investicijų svarbą – tai būtina ne tik ekonomikos plėtrai, bet ir kariniam mobilumui, kritinės infrastruktūros apsaugai, kovai su kibernetinėmis atakomis. Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas pabrėžė, kad teritorija tarp Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūrų sudaro „naujos laisvos Europos stuburą“, akcentuodamas Ukrainos indėlį į Europos saugumą ir jos pastangas reformuotis, nepaisant karo sąlygų. Jis perspėjo apie Rusijos agresijos mastą ir atakas prieš civilinę infrastruktūrą, pabrėždamas demokratinių valstybių bendradarbiavimo ir institucinio atsparumo stiprinimo būtinybę. Ukrainos dalyvavimas šiame formate svarbus: kalbėdami apie Ukrainos atstatymą, keliame tikslus ne tik atkurti konkrečių infrastruktūros objektų funkcionavimą, bet ir Ukrainos strateginių ekonominių sektorių integravimo į Europos infrastruktūros tinklus“, – sakė J. Olekas.
Pasak jo, Zagrebe susitikimo dalyviai pabrėžė transporto, energetikos ir skaitmeninių koridorių plėtros bei abipusės jungties stiprinimo svarbą kaip Europos konkurencingumo ir atsparumo pagrindą.
„Trijų jūrų iniciatyva yra svarbi platforma, stiprinanti regioninius ryšius ir Europos gebėjimą reaguoti į besikeičiančias geopolitines aplinkybes, kartu akcentuojant iniciatyvos pastangas prisidėti prie Europos Sąjungos plėtros ir junglumo su partnerėmis šalimis“, – teigė J. Olekas.
Susitikime taip pat pabrėžta, kad dabartiniai geopolitiniai iššūkiai, įskaitant karą Ukrainoje, dar labiau patvirtina koordinuoto Europos veiksmo, atsparumo stiprinimo ir tarptautinės teisinės tvarkos apsaugos būtinybę.
Seimo Pirmininkas aktualius klausimus aptarė su kitų šalių kolegomis ir dvišaliuose susitikimuose.
Su Rumunijos Senato pirmininku Mirčia Abrudeanu pasidalyta nuomonėmis apie ES plėtros klausimus, būtiną paramą Ukrainai ir Moldovai, ekonominį šalių bendradarbiavimą. Senato pirmininkas paprašė Lietuvos paramos Rumunijos stojimo į EBPO procese.
Su Kroatijos parlamento vadovu Gordanu Jandrokovičiumi kalbėta apie Lietuvos prioritetus pirmininkaujant ES Tarybai 2027 m. Vieni svarbiausių klausimų buvo saugumas ir ES plėtra, pagalba Ukrainai ir situacija Vakarų Balkanuose. Lietuvos vardu J. Olekas padėkojo už Kroatijos indėlį į NATO Rytų flango saugumą – kroatų kariai tarnauja Rukloje.
Su Albanijos parlamento vadovu Niku Peleši kalbėta apie ES plėtrą ir Albanijos stojimo derybas, aptarti artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai. Daug dėmesio skirta besitęsiančiai Rusijos agresijai Ukrainoje, NATO Rytų flango saugumo situacijai.
Su Turkijos parlamento vadovu Numanu Kurtulmušu kalbėta apie pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, kuris šią liepą vyks Ankaroje. N. Kurtulmušas pakvietė Seimo Pirmininką J. Oleką atvykti į prieš tai rengiamą NATO šalių parlamentų pirmininkų susitikimą birželį. Pokalbyje taip pat aptarta situacija Pietų Kaukaze ir Artimuosiuose Rytuose. J. Olekas savo ruožtu padėkojo kolegai už Turkijos indėlį į NATO Rytų flango saugumą ir pakvietė Turkijos gynybos pramonės įmones ateiti į Lietuvą.
Trijų jūrų iniciatyva yra Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių Europos Sąjungos valstybių tarptautinio bendradarbiavimo forumas, įsteigtas 2015 m. Lenkijos ir Kroatijos iniciatyva. Iniciatyvos tikslas – Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo plėtra energetikos, logistikos, transporto, IT ir telekomunikacijų srityse, siekiant sustiprinti ES sanglaudą ir plėsti jos transatlantinius ryšius.
