Apie 370 hektarų valstybinės reikšmės miškų gali būti panaudota svarbiems infrastruktūros projektams, tokiems kaip kariniai miesteliai, „Rail Baltica“ geležinkelis, keliai, kapinės bei žvyro ir smėlio karjerai. Aplinkos ministerija siūlo pakeisti šių miškų paskirtį, atsižvelgiant į Krašto apsaugos ministerijos, kelių priežiūros įmonių ir savivaldybių prašymus.
„LTG Infra“ pageidauja išbraukti 147 ha miškų iš valstybinės reikšmės sąrašo Kalvarijos, Lazdijų, Kazlų Rūdos, Prienų, Kauno rajonuose ir Kauno mieste, kad galėtų tiesti „Rail Baltica“. Krašto apsaugos ministerijai reikia apie 88 ha karinių teritorijų infrastruktūrai, o Kauno rajonui – apie 11 ha jungčiai tarp Petrašiūnų sankryžos ir kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis.
Savivaldybės taip pat teikia prašymus: Vilniaus – 93 arus miško kapinių plėtrai, Akmenės – 2,6 ha „Kalcito“ naudingųjų iškasenų teritorijų plėtrai, Jonavos – 16,6 ha „GJ Magma“ Zatyšių smėlio ir žvyro telkinio plėtrai, o Klaipėdos rajonas – 25 ha „Omtos“ Pozingių II smėlio ir žvyro telkinio plėtrai.
Aplinkos ministerija siūlo Vyriausybei priskirti 951 ha miškų valstybinei reikšmei, iš kurių 373 ha būtų leista naudoti minėtiems infrastruktūros projektams. Ministerijos atstovas Vytautas Martuzevičius teigė, kad valstybinės reikšmės miškų paskirtį pakeisti sudėtinga, o privatizuoti – dar sunkiau. Jo teigimu, tokie miškai bus perduoti Miškų urėdijai ir apsaugoti nuo privatizavimo.
Nauji valstybinės reikšmės miškai atsiras savivaldybėse, kur ketinama iškirsti plotus, ir kituose rajonuose. Į valstybinės reikšmės miškus pateks saugomos teritorijos ir miestų miškai, o taip pat valstybiniai miškai, likę neprivatizuoti po žemės reformos.
