Ryškus reklaminis langas, pažadas laimėti ar naudinga nuoroda apie sodininkystę – dažnai būtent nuo tokių iš pirmo žvilgsnio nekaltų paspaudimų prasideda situacijos, kurios senjorus nuveda į nesaugias svetaines ir sukelia riziką nukentėti finansiškai. Pasak „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovės Julijos Markeliūnės, sukčiai vis geriau prisitaiko prie kasdienių žmonių įpročių, todėl rizika dažniausiai slypi ten, kur mažiausiai tikimasi – kartais nemalonumų gali pridaryti ir noras sužinoti daugiau patarimų apie daržovių auginimą.
Spaudžia tai, kas patraukia dėmesį
Dalis klaidinančių situacijų prasideda visai nepastebimai – tuo momentu, kai ekrane atsiranda ryškesnis langas, pažadas laimėti ar pasiūlymas išbandyti kažką naujo. Tokiose situacijose sprendimas dažniausiai priimamas greitai, nes pats turinys sukurtas taip, kad skatintų nedvejoti. Kaip pastebi J. Markeliūnė, viena dažniausių vietų, kur tai nutinka – žaidimai telefone.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad žaidimai telefone senjorams yra gana įprasta veikla. „American Association of Retired Persons“ – vienos didžiausių vyresnio amžiaus žmonių interesams atstovaujančių organizacijų JAV – duomenimis, daugiau nei trys ketvirtadaliai vyresnių nei 50 metų žmonių žaidžia žaidimus, o dažniausiai tam renkasi būtent išmaniuosius įrenginius.
„Žaidimų aplinkoje reklamos sąmoningai kuriamos taip, kad atrodytų kaip žaidimo dalis – su tais pačiais vizualais, mygtukais ir pažadais. Dėl to žmogui tampa sunku atskirti, kada jis vis dar žaidžia, o kada jau yra nukreipiamas į kitą turinį“, – teigia J. Markeliūnė.
Paspaudus tokį langą, vartotojas dažniausiai perkeliamas į išorinę svetainę ar platformą, kur prasideda visai kitas scenarijus – siūloma registruotis, suvesti duomenis ar patvirtinti mokėjimus. Kadangi pats perėjimas atrodo natūralus, dalis žmonių net nesupranta, kad jau paliko žaidimo aplinką.
„Taip rizikuojama netyčia aktyvuoti mokamas paslaugas, palikti savo kontaktinius ar net prisijungimo duomenis, o kartais ir būti nukreiptam į nesaugias svetaines. Problema ta, kad kiekvienas žingsnis atrodo logiškas, todėl bendra rizika išryškėja tik vėliau“, – sako J. Markeliūnė.
Pasitiki ir tuo, ką mato
Pasak ekspertės, panaši situacija pastebima ir socialiniuose tinkluose. Vyresnio amžiaus žmonės aktyviai naudojasi „Facebook“, skaito naujienas, dalijasi turiniu, tačiau ne visada įvertina, ar socialiniuose tinkluose matomas turinys yra patikimas.
„Senjorai dažnai spaudžia nuorodas su patraukliomis antraštėmis – receptais, sodininkystės ar kelionių patarimais. Pavyzdžiui, senjorams smalsu, kokie yra penki būdai užauginti didesnius pomidorus ar kokios atostogų kryptys šiemet pačios populiariausios. Kartais tokias nuorodas atsiunčia ir pažįstami, todėl atsiranda papildomas pasitikėjimo jausmas“, – pasakoja J. Markeliūnė.
Tačiau būtent aklas pasitikėjimas turiniu, kurį mato, anot jos, dažnai sukelia nemalonumų. Paspaudus nuorodą, žmogus gali patekti į puslapį, kuris tik imituoja straipsnį ar naujienų portalą, o jo tikslas – išlaikyti dėmesį ir galbūt pasisavinti asmens duomenis.
Svarbi daugiasluoksnė apsauga
Pasak J. Markeliūnės, praktika rodo, kad vien techninių žinių dažnai nepakanka – svarbu formuoti ir saugesnius naršymo įpročius.
„Vyresnio amžiaus žmonės yra smalsūs, nori išbandyti, sužinoti, paspausti. Tai natūralu, tačiau skaitmeninėje erdvėje toks elgesys kartais veikia prieš juos – ypač kai turinys specialiai kuriamas taip, kad patrauktų dėmesį ir skatintų veikti greitai“, – teigia ji.
Būtent todėl „Telia“ salonuose vykstančių senjorų valandų metu daug dėmesio skiriama realioms situacijoms – kaip atskirti reklamą nuo sukčių turinio, kaip suprasti, kad atsidūrei nesaugiame puslapyje, ir kada verta tiesiog sustoti.
Vis dėlto, pasak jos, vien įpročių keitimo ne visada pakanka – dalis sprendimų turi veikti automatiškai, ypač tiems, kurie dar tik mokosi naudotis išmaniosiomis technologijomis. Tokiais atvejais padeda papildomi saugumo įrankiai, galintys įspėti ar sustabdyti dar prieš vartotojui patenkant į nesaugų puslapį. Pavyzdžiui, tokios programėlės kaip „Telia Safe“ gali blokuoti kenksmingą turinį, įspėti apie įtartinas nuorodas ir padėti geriau suprasti, kokias prieigas turi skirtingos programėlės.
„Svarbiausia suprasti, kad internete ne viskas, kas atrodo įdomu ar naudinga, yra saugu – kartais didžiausia klaida prasideda nuo vieno, iš pirmo žvilgsnio visai nekalto paspaudimo“, – pabrėžia J. Markeliūnė.


