Valdančiųjų partijų atstovai Lietuvoje prabilo apie galimus mokestinius pakeitimus, kurie gali būti įgyvendinti jau kitais metais. Nors konkretūs Vyriausybės pasiūlymai dar nėra žinomi, politikai žada aktyviai diskutuoti ir teikti savo prioritetus. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad vertindamas būsimus pasiūlymus, jis pirmiausia atsižvelgs į Vyriausybės programos nuostatas.
„Akivaizdu, kad sieksiu, jog būtų įgyvendinta tai, kas įrašyta į partijos programą. Visų pirma, tai didesni mokesčiai dideles pajamas gaunantiems asmenims, taip pat gyvulių ūkio lengvatų mažinimas ir kitų Lietuvos finansiniam gyvenimui būdingų dalykų peržiūra“, – Eltai teigė A. Sysas.
Pasak parlamentaro, rengiant mokesčių reformos projektą, būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuva turi deficitinį biudžetą, kurį reikėtų papildyti tvariomis pajamomis. Jis siūlo atkreipti dėmesį į Europos Komisijos bei Pasaulio banko rekomendacijas, planuojant naujus mokesčius. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas aplinkosauginiams, turto bei verslo mokesčiams, kurie, lyginant su Europos vidurkiu, Lietuvoje yra žymiai mažesni. A. Sysas pabrėžia, kad konkrečius dydžius ir detales turėtų nustatyti Vyriausybė.
Algirdas Butkevičius, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys, siūlo grįžti prie diskusijų dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projekto, kuris buvo svarstytas ir anksčiau. Tačiau, jo nuomone, ankstesnis projektas reikalauja esminių pakeitimų, ypač atsižvelgiant į socialinio teisingumo principą. A. Butkevičius mano, kad būtina peržiūrėti NT apmokestinimo sistemą, siekiant neapmokestinti būstų, kurių vertė neviršija 150 tūkst. eurų, paliekant mokestinį kreditą, o kitiems NT objektams taikyti suminės vertės apmokestinimą.
Parlamentaras taip pat akcentuoja, kad Vyriausybė, planuodama mokesčių reformą, privalo įvertinti išorinius veiksnius, tokius kaip geopolitinė padėtis ir ekonominė situacija pagrindinėse Europos eksporto rinkose. Anot jo, būtina atlikti išsamius skaičiavimus, siekiant įvertinti mokesčių reformos poveikį ekonomikai ir investicijoms, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ekonomika yra labai priklausoma nuo eksporto.
Remigijus Žemaitaitis, „Nemuno aušros“ lyderis, teigia, kad balsuos prieš bet kokius mokesčių pakeitimus, kurie įsigaliotų dar 2025 metais. Jis tvirtina, kad koalicinėje programoje aiškiai numatyta, jog ateinančiais metais negali būti įvedami jokie nauji mokesčiai. R. Žemaitaitis siūlo sudaryti darbo grupę, kuri įvertintų situaciją ir, jei būtina, priimtų įstatymus, kurie įsigaliotų tik 2026 m. sausio 1 d. Nepaisant to, politikas nevengia diskusijų apie mokesčius ir kaip pavyzdį pateikia NT mokestį, pabrėždamas, kad pirmas žmogaus turtas negali būti apmokestintas.
Premjeras Gintautas Paluckas yra teigęs, kad kitais metais vyks diskusijos ir bus rengiami projektai dėl mokestinių pakeitimų, siekiant plataus konsensuso, įtraukiant ir opoziciją. Pasak jo, priimti sprendimai turės atsispindėti 2026–2027 metų biudžetų pajamose. Centro-kairės Vyriausybės programoje numatyta didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, suvienodinti sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams bei mažinti biurokratizmo naštą.
ELTA kreipėsi į Finansų ministeriją dėl planuojamų mokesčių pakeitimų, tačiau ministerijos atstovai teigė, kad šiuo metu jokios informacijos apie planuojamus mokestinius pokyčius nėra.
