Kiekvieną kartą užsukus į degalinę, tradiciniais degalais varomų automobilių vairuotojus pasitinka vis nauji skaičiai švieslentėse, ir dažniausiai jie nedžiugina. Šį pavasarį prasidėję pokyčiai primena, kad naftos produktų kainos jau ilgą laiką yra sunkiai prognozuojamos dėl vienas po kito slenkančių geopolitinių neramumų pasaulyje, kurių aidas nuolat vilnija per ekonomikos sistemą. Tačiau pasaulinių krizių poveikį jaučia ne visi vairuotojai.
Sutaupo tūkstančius
Po 2022 m. energetikos kainų šoko išmoktos pamokos ir išplėtoti vietinės žaliosios elektros energijos gamybos pajėgumai leido Lietuvai ne tik užtikrinti geopolitiniams veiksniams gerokai atsparesnes elektros kainas, bet, susiklosčius dabartinėms aplinkybėms, ir didelį pranašumą elektromobilių vairuotojams.
„Jeigu po Hormuzo sąsiaurio blokados vartotojai susidūrė su gerokai išaugusiomis tradicinių degalų kainomis, tai elektromobilių vairuotojai šių sukrėtimų iš esmės nepatyrė. Esminiai veiksniai taip pat rodo, kad ir ateityje jiems turėtų išlikti gerokai stabilesnės elektros kainos dėl mūsų valstybės augančio gebėjimo pasigaminti žaliosios energijos ir nepriklausyti nuo išorės poveikių“, – sako lyderiaujančio greito elektromobilių įkrovimo tinklo „Ignitis ON“ vadovas Eimantas Balta.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, 2026 m. kovą 100 kilometrų nuvažiuoti kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,59 euro, arba beveik tris kartus pigiau, nei nuvažiuoti tą patį atstumą atitinkamu dyzeliniu (10,30 euro) ar benzininiu automobiliu (10,43 euro).
Tad per metus, įveikiant 20 tūkst. kilometrų, tokio elektrinio modelio vairuotojo išlaidos energijai siektų 718 eurų, kai dyzelinu ar benzinu varomų transporto priemonių savininkai atitinkamai išleistų 2 060 ir 2 086 eurus. Per įprastą automobilių išsimokėjimo laikotarpį – ketverius metus – tai leistų elektromobilio savininkui sutaupyti per 5 tūkst. eurų vien tik šioje srityje.
„Verta prisiminti, kad elektromobilių konstrukcija paprastesnė, todėl jų bendroji eksploatacija yra pigesnė, o brangiausiam įrenginiui – baterijai – naujuose automobiliuose taikoma Europos Sąjungoje privaloma aštuonerių metų arba 160 tūkst. nuvažiuotų kilometrų garantija. Tad visus šiuos elementus sudėliojus į vieną paveikslą, dažniausiai pamatysime, kad elektromobiliai yra tiesiog finansiškai labiau apsimokantis pasirinkimas, net jei jų įsigijimo kaina gali būti ir aukštesnė nei modelių su vidaus degimo varikliais“, – dėsto E. Balta.
Neprognozuoja greito kainų kritimo
Ateityje tradiciniais degalais varomų automobilių savininkams šviesių perspektyvų irgi nedaug. Kadangi naftos kaina ypač jautri geopolitinei padėčiai, bet koks neramumas šią žaliavą išgaunančiuose regionuose, logistikos grandinių sutrikimai ar didžiųjų valstybių sprendimai riboti gavybą akimirksniu atsiliepia pasaulinėms biržoms. Galutinis vartotojas už tai sumoka tiesiogiai degalinėje.
Be to, iškastinio kuro kainas nuosekliai augina ir valstybių taikomi mokesčiai. Nuolat didėjantys akcizai – specialūs valstybių netiesioginiai mokesčiai, taikomi tam tikroms prekėms, – yra neišvengiama realybė. Šiomis priemonėmis siekiama keisti vartotojų elgseną – pavyzdžiui, mažinti aplinkos taršą.
Visos šios aplinkybės reiškia viena – tiek naftos, tiek degalų kainos šovė aukštyn ir, nesant jokio aiškumo dėl būsimų pasaulinių įvykių, jos gali išlikti tokioje aukštumoje ilgam. Pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ bankas dėl rekordinių atsargų mažėjimo 2026 m. ketvirtajam ketvirčiui padidino „Brent“ rūšies naftos kainos prognozę nuo 80 iki 90 JAV dolerių už barelį. „ANZ Bank“ prognozėje nurodo 92 dolerių kainą ir vertina tiekimą kaip kritiškai įtemptą iki pat metų galo.
Apskritai yra nemaža tikimybė, kad pigių degalų era baigėsi negrįžtamai. Net jei visi pasauliniai neramumai baigtųsi rytoj, daugybė ekspertų abejoja, ar naftos importas iš Artimųjų Rytų greitai sugrįš į anksčiau buvusią padėtį dėl pažeistos gavybos ir logistikos infrastruktūros, o alternatyvos šiems srautams kol kas yra miglotos.
Kita elektros matematika
Tuo metu elektros kainos priklauso nuo visiškai kitų veiksnių. Svarbiausias iš jų – valstybės galimybė apsirūpinti savo pačios pagaminta energija.
Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus smarkiai išaugo atsinaujinančiosios energijos gamyba. Štai 2025 m., „Litgrid“ duomenimis, iš vėjo ir saulės mūsų valstybėje sukurtos žaliosios energijos dalis sudarė beveik 73 proc. visame gamybos katile. Vidutinė didmeninė elektros kaina šalyje pernai buvo apie 3 proc. mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis, rodo LEA duomenys.
Verta prisiminti, kad dar prieš dešimtmetį padėtis buvo visiškai kitokia ir didžiąją dalį elektros energijos tekdavo importuoti. Saulės elektrinių parkai ir vėjo jėgainės tapo ne tik svarbiu valstybės energetinės nepriklausomybės veiksniu, bet ir tiesioginiu instrumentu infliacijai pažaboti.
LEA duomenimis, kovo mėnesį, kai naftos sandorių vertė šovė aukštyn, didmeninės elektros energijos kainos Lietuvoje sumažėjo 47,2 proc. ir siekė 82,15 Eur/MWh. Šalyje patys pasigaminome apie 81 proc. viso elektros vartojimo poreikio, o vėjas išliko vyraujančiu šaltiniu.
Elektromobilių nuosekliai daugėja
E. Baltos teigimu, automobilių rinkos skaičiai rodo, kad Lietuvos vairuotojai vertina elektromobilių privalumus ir vis daugiau jų renkasi būtent elektrines transporto priemones. Be to, šiuolaikinių elektra varomų modelių galimybės ir šalyje išplėtota infrastruktūra jau leidžia keliauti be didelių apribojimų.
LEA duomenimis, elektros suvartojimas viešosiose įkrovimo stotelėse šių metų kovą buvo 53,3 proc. didesnis negu prieš metus. Šie skaičiai dera su „Regitros“ statistika, rodančia, kad 2026 m. balandžio 1 d. Lietuvos keliais važinėjo 49 316 lengvųjų elektromobilių ir įkraunamųjų hibridų – maždaug 53 proc. daugiau nei lygiai prieš metus.
„Tai lemia daug veiksnių: ir išaugusi elektromobilių pasiūla, ir galimybė sutaupyti, ir smarkiai išsiplėtęs įkrovimo tinklas, ir vartotojų teigiamai vertinama įkrovimo kainodara tiek namuose, tiek viešosiose vietose. Pavyzdžiui, „Ignitis ON“ tinklas jau padengia 98 proc. Lietuvos teritorijos, o tai reiškia, kad 30 kilometrų spinduliu visuomet galima rasti įkroviklį, į kurį bus tiekiama tik iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektra“, – pažymi pašnekovas.
