Šiuo metu daugialapis lubinas, Sosnovskio barštis ir kiti invaziniai augalai tik pradeda augti, todėl juos lengviausia pašalinti iškasant kartu su šaknimis. Aplinkos ministerija ragina gyventojus, ūkininkus ir miškų valdytojus šiuo laikotarpiu naikinti invazinius augalus savo valdose.
Taip pat pavasarį, ruošiantis naujam sezonui, ministerija ragina vengti invazinių augalų sodinimo. Baltažiedė robinija, daugialapis lubinas, karčiuotoji kortaderija, sirinis klemalis, apskritalapis smaugikas, reinutrės ir šluotinis sauskrūmis yra invaziniai ir jų platinimas bei auginimas draudžiamas. Sodinant juos savo kiemuose ar dalinantis su kaimynais, prisidedama prie jų plitimo ir daroma žala gamtai.
„Deja, kai kurie augalai, atrodantys gražūs ir patrauklūs sodams, yra invaziniai ir draudžiami. Tokie augalai gali atrodyti dekoratyvūs, tačiau jie greitai plinta ir „pabėga“ į aplinką, nustelbia vietines rūšis ir daro žalą gamtinėms ekosistemoms. Todėl prieš įsigydami augalus, pasitikrinkite, ar jie nėra invaziniai, tą galima lengvai patikrinti Biologinės įvairovės informacinės sistemos invazinį rūšių modulyje INVA“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Kristina Jankauskaitė.
Invaziniai augalai ir gyvūnai tebėra vienas aktualiausių aplinkosaugos iššūkių, neigiamai veikiantys vietinę biologinę įvairovę, ekosistemų funkcijas ir net žmogaus sveikatą. Invazinės rūšys sparčiai plinta dėl intensyvaus dauginimosi, prisitaikymo prie įvairių sąlygų ir natūralių priešų nebuvimo naujose teritorijose.
Labiausiai paplitusios invazinės rūšys
Aplinkos ministerija daugiausiai nusiskundimų gauna dėl ispaninio ariono (Arion vulgaris) ir Sosnovskio barščių (Heracleum sosnowskyi).
Ispaniniai arionai yra aktyvūs moliuskai, mintantys įvairiais augalais. Jie daro žalą biologinei įvairovei ir žemės ūkiui ėsdami daržoves, vaisius, dekoratyvinius augalus, naikindami jaunus ūglius ir lapus. Dėl šių kenkėjų mažėja derlius, žemės ūkio produkcija užteršiama gleivėmis ir išmatomis, todėl patiriami ekonominiai nuostoliai.
Sosnovskio barštis sparčiai plinta, subrandindamas apie 20 tūkstančių sėklų. Tankus sąžalynas nustelbia vietines rūšis, kurios negali konkuruoti dėl šviesos ir maistinių medžiagų, todėl jos nyksta. Sosnovskio barštis kelia grėsmę žmogaus sveikatai. Augalo sultyse esantys furanokumarinai, patekę ant odos ir veikiami saulės, sukelia sunkius nudegimus. Gali atsirasti pūslės, stiprus skausmas, randai ar pigmentinės dėmės. Kontaktas su augalu gali sukelti alergines reakcijas, kvėpavimo takų dirginimą, o sultims patekus į akis – regėjimo sutrikimus. Dėl jautrios odos šis augalas ypač pavojingas vaikams.
Kaip prisidėti prie invazinių rūšių plitimo prevencijos?
Invazinės rūšys į Lietuvą patenka įvairiais būdais: dėl žmonių veiklos (sąmoningai įkurdinamos aplinkoje arba atsitiktinai – kartu su augalais, dirvožemiu, prekėmis ar pakuotėmis).
Daugiau informacijos apie invazines rūšis galima rasti INVA. Čia pateikiama išsami informacija apie rūšių paplitimą, atpažinimo požymius, taip pat sudaryta galimybė pranešti apie pastebėtus invazinių rūšių individus, užpildant stebėjimo anketą.
Invazinių rūšių plitimo prevencija prasideda nuo kiekvieno atsakingumo. Invazines rūšis ar jų gyvybingas dalis draudžiama platinti, pardavinėti, įkurdinti aplinkoje ar paleisti į gamtą – tai ypač aktualu sodininkams ir gyvūnų laikytojams. Už šiuos pažeidimus Administracinių nusižengimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė.
Pastebėjus pažeidimus dėl neteisėto invazinių rūšių naudojimo, raginama pranešti Aplinkos apsaugos departamentui.
Kiekvienas galime prisidėti prie invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo, tačiau svarbu tai daryti saugiai, laikantis nustatytų reikalavimų ir vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašu.
