Balandžio 23 dieną Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko Strateginio prognozavimo skyriaus rengta diskusija „Demografiniai pokyčiai Lietuvoje, problemos ir galimi sprendimo būdai“. Diskusijos metu aptartas mažėjantis gimstamumas, kokios to pasekmės ir kokiais būdais galima spręsti demografijos problemas.
Vilniaus Universiteto prof. dr. Boguslavas Gruževskis atkreipė dėmesį, kad susiduriame su fenomenu, kada žmonės atsisako turėti vaikų dėl subjektyvių, ne ekonominių priežasčių:
„51 proc. priežasčių, kodėl nenorima turėtų vaikų, yra ne ekonominio pobūdžio“, – teigė B. Gruževskis.
LR Prezidento patarėja Vaida Budzevičienė siūlė darbdavius paskatinti suteikti mamoms daugiau galimybių derinti šeimos ir darbo reikalus:
„Tarp siūlomų priemonių yra paskata darbdaviams išlaikyti darbo rinkoje mamas, kurios susiduria su iššūkiais, kai norima planuoti šeimą ir tai derinti su laisvesniu darbo grafiku. Darbdaviai atsirenka, kas turi daugiau ir mažiau vaikų, ir darbdavys turėtų būti paskatintas tam tikrą laiką išlaikyti mamų darbo vietą“, – kalbėjo V. Budzevičienė.
LR Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad pagalbinis apvaisinimas gali turėti minimalios įtakos gerinant demografinę padėtį, tačiau gali padėti susilaukti vaikų vyresnėms moterims ir su nevaisingumu susiduriančioms poroms:
„Pagalbinis apvaisinimas kaip demografijos gerinimo priemonė, matyt, esmingai tendencijos nepakeis, bet Lietuvoje tik 2 proc. vaikų gimsta po pagalbinio apvaisinimo, kai Ispanijoje – 12 proc. <…> Moterys vis vėliau susilaukia vaikų, vaisingumas yra problema vis didesniam<…>procentui šeimų ir porų. Vienišos moterys kartais neturi partnerio, susilaukia tam tikro amžiaus ir nori susilaukti vaikų“, – teigė V. Č. Nielsen.
Ministrės Pirmininkės patarėja šeimos politikos klausimais dr. Giedrė Purvaneckienė pabrėžė, kad demografinę padėtį keisti galima gerinant sąlygas, tačiau bet kokie draudimai gali turėti atvirkštinę reakciją:
„Draudimais nieko nepasieksime. Galima sulaukti tik atvirkštinės reakcijos. Ankstesni tyrimai rodo, kad bet kokie suvaržymai mažina gimstamumą. Turime konkretų Lenkijos pavyzdį, kada uždraudus abortus gimstamumas sumažėjo ir neatsigavo“, – teigė G. Purvaneckienė.
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė siūlė gimstamumo problemą spręsti mažais, tačiau krūvį nuo šeimų nuimančiais sprendimais:
„Estai turi fantastiškai veikiančią automatizuotą sistemą, kada vaikui gimus, visa informacija tėvams ateina automatiškai. Pinigai į sąskaitą, gyvenimo liudijimas į paštą, pasiūlymas į darželius ir t.t. <…> Kokį krūvį nuimtume nuo šeimų“, – siūlė R. Žemaitė.
Diskusijoje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi: Vilniaus Universiteto prof. dr. Boguslavas Gruževskis; LR Prezidento patarėja Vaida Budzevičienė; LR Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen; Ministrės Pirmininkės patarėja šeimos politikos klausimais dr. Giedrė Purvaneckienė; Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė.
Diskusiją moderavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos IPAD Strateginio prognozavimo skyriaus vyr. ekspertas Ginas Dabašinskas.
