„Lyderis neturi nuolat būti priekyje su visais atsakymais“, – konferencijoje „Švietimo akcentai“ sakė Vaidas Bacys, Švietimo vadovų klubo narys. Pasak jo, pasaulyje, kuriame vis daugiau neapibrėžtumo, technologinių pokyčių ir klausimų be aiškių sprendimų, švietimo bendruomenei tenka ieškoti ne paruoštų receptų, o naujų susitarimų – su savimi, su mokiniais ir su sistema.
Būtent tokį dialogą ir siekė kurti „Tamo Grupė“ konferencijoje, subūrusioje daugiau nei 300 švietimo bendruomenės atstovų prasmingam susitikimui ir pokalbiui apie tai, kas šiandien svarbiausia.
Erdvė sustoti ir kalbėtis
Pasak konferencijos rengėjų, iniciatyva gimė iš kasdienio darbo su mokyklomis, mokytojais ir švietimo įstaigomis. Dirbant su švietimo bendruomene akivaizdžiai matyti, kaip sparčiai keičiasi ugdymo aplinka, su kokiais iššūkiais susiduria pedagogai ir kiek daug kartu atsiranda naujų galimybių.
„Norėjome sukurti erdvę, kurioje būtų galima trumpam sustoti kasdienybės tempuose – susitikti gyvai, pasidalinti patirtimis, išgirsti skirtingų sričių ekspertų įžvalgas ir pažvelgti į šiandienos švietimą plačiau. Todėl sąmoningai pasirinkome mažiau standartišką konferencijos vietą, tikėdamiesi ištraukti dalyvius iš įprastos aplinkos ir sukurti įkvepiančią, mąstymą skatinančią renginio atmosferą“, – sako „Tamo Grupės“ rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Aušra Dargė.
Jos teigimu, „Švietimo akcentai“ nuo pat pradžių buvo organizuojama ne tik kaip konferencija, bet ir kaip indėlis į dialogo stiprinimą švietimo bendruomenėje.
Kokie akcentai šiandien svarbiausi?
Konferencijos centre atsidūrė temos, kurios daro didžiausią įtaką tiek mokyklų kasdienybei, tiek visos švietimo sistemos ateičiai. Tarp jų – lyderystė, gebėjimas prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių, įtrauktis, mokymasis, paremtas mokslo žiniomis, ir pedagogo gerovė. Organizatoriai pabrėžia: šie akcentai pasirinkti neatsitiktinai.
„Mokykloms šiandien tenka reaguoti į technologinius, socialinius ir vertybinius pokyčius, atliepti labai skirtingus mokinių poreikius, stiprinti bendruomenes ir kartu išlaikyti ugdymo kokybę“, – teigia A. Dargė.
Todėl konferencijoje buvo svarbu kalbėti ne apie pavienes problemas, o apie sisteminius reiškinius, formuojančius mokyklų realybę.
Skirtingos perspektyvos – viename pokalbyje
Konferencijos programoje laukė 13 pranešėjų, buvo aptartos itin skirtingos patirtys: nuo švietimo politikos ir akademinių tyrimų iki kasdienės mokyklos praktikų.
Pranešimuose skambėjo Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto profesorės prof. Lilijos Duoblienės įžvalgos apie ugdymą antropocene, Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojo Aliaus Avčininko kvietimas pamoką matyti kaip provokaciją mąstyti, taip pat Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentės, neuropsichologės dr. Ramunės Dirvanskienės pasakojimas apie tai, kaip mokosi smegenys.
Antroje dienos dalyje dėmesys buvo skiriamas įtraukčiai ir gerovei – apie disleksiją kalbėjo Lietuvos disleksijos asociacijos bendrasteigė ir vadovė Agnė Liucilė Grickevičė, apie įtraukiąją edukacinę leidybą diskutavo leidyklos „Šviesa“ edukacinių sprendimų skyriaus vadovė Rita Mikelionytė, „EDUKA klasės“ produkto vadovas Darius Ratkevičius ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentas Vilmantas Balčikonis.
Asmeninės ir profesinės stiprybės temas konferencijoje plėtojo Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto dėstytoja dr. Akvilė Giniotaitė, psichologas Justinas Burokas, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas prof. Albertas Skurvydas bei viešojo kalbėjimo specialistė Adrija Čepaitė.
Anot rengėjų, platus temų spektras buvo sąmoningas pasirinkimas.
„Švietimas nėra tik pamoka klasėje ar mokymo turinys. Jį formuoja mokslo tyrimai, politiniai sprendimai, mokyklų lyderystė, pedagogų patirtys, mokinių poreikiai ir visuomenės lūkesčiai. Tik matydami visas šias perspektyvas galime geriau suprasti visą švietimo paveikslą ir ieškoti prasmingų sprendimų“, – sako „Tamo Grupės“ atstovė.
Pedagogo lyderystė – ne pareigos, o laikysena
Didelis dėmesys konferencijoje skirtas pedagogui ir jo lyderystei. Pasak organizatorių, stipri švietimo sistema prasideda nuo stipraus mokytojo. Šiuolaikinio pedagogo vaidmuo neapsiriboja žinių perteikimu – jis kuria emocinę ir mokymosi aplinką, telkia bendruomenę, priima kasdienius sprendimus ir daro tiesioginę įtaką mokinių augimui.
„Lyderystė nebūtinai reiškia vadovaujančias pareigas. Ji atsiskleidžia iniciatyvoje, drąsoje keistis, gebėjime telkti kitus ir rodyti kryptį kasdienėje veikloje“, – akcentuoja A. Dargė.
Investuojant į pedagogo augimą, iš tiesų investuojama į visos mokyklos ir mokinių ateitį, tęsia ji.
Pasaulis keičiasi greičiau nei diskusijos
Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokyklos direktorius V. Bacys atkreipė dėmesį, kad šiandien pasaulis keičiasi greičiau, nei švietimo sistema spėja apie tai diskutuoti. Dirbtinis intelektas, informacijos perteklius ir technologijų pažanga jau dabar keičia mokymosi procesą, tačiau aiškios vizijos, kaip švietimas turėtų į tai reaguoti, vis dar trūksta.
„Problema slypi ne pačiose technologijose, o mūsų susitarimuose. Jei mokymosi tikslas yra atsakomybės ugdymas, gebėjimas suprasti, taikyti ir paaiškinti žinias, tuomet svarbu ne tai, ar mokinys naudojasi įrankiais, o ar jis gali pagrįsti savo sprendimus“, – sakė V. Bacys.
Kodėl informacijos nebepakanka?
Pasak lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininko ir pranešėjo Aliaus Avčininko, dalis mokinių šiandien yra „užsiblokavę“ informacijos priėmimui. Ne todėl, kad jie nenori mokytis, o todėl, kad informacija nebekelia smalsumo ir neveda prie asmeninio patyrimo.
„Jei einame tik į rezultatą, mokinys lieka nuošalyje. O provokacija – sudominti, užvesti ant kelio, duoti savotišką jauką – leidžia jam pačiam kabintis ir eiti toliau“, – sako Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas ekspertas.
Pamoka, kuri provokuoja, nėra chaosas ar sąmoningas ribų laužymas. Tai bandymas pažadinti mokinio mąstymą, paskatinti jį pačiam ieškoti atsakymų, o ne tik atkartoti pateiktą turinį.
Klausimai – judėjimo pirmyn sąlyga
Konferencijos pabaigoje ne kartą nuskambėjo mintis, jog šiandien švietimui ypač reikia gebėjimo kelti klausimus. Atviros diskusijos, paprastas buvimas bendraminčių rate ir pripažinimas, kad ne viską žinome, tampa būtina sąlyga prasmingai kaitai.
Daug dėmesio sulaukė ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės įžvalgos apie pilietiškumą, atsakomybę ir švietimo vaidmenį stiprinant valstybę. Dalyviams konferencija tapo profesinio įkvėpimo ir aiškaus impulso pokyčiams šaltiniu. Kaip savo pranešime akcentavo V. Bacys, pokytis prasideda ne nuo tobulo plano, o nuo drąsos sustoti, klausti ir judėti pirmyn.
