Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi augančią tendenciją – kasmet daugėja gaunamų skundų dėl psichologinio smurto darbe. Vien šiais metais jų jau gauta daugiau kaip 170. Vis dėlto, analizuojant skundų turinį, matyti, kad darbuotojams vis dar trūksta žinių apie psichologinio smurto sampratą, galimus sprendimo būdus ir institucijas, į kurias galima kreiptis. Be to, neretai teisėti darbdavio veiksmai klaidingai vertinami kaip psichologinis smurtas.
VDI primena, kad, patyrus psichologinį smurtą ar priekabiavimą iš kolegų ar tiesioginio vadovo, pirmiausia šią situaciją reikėtų spręsti organizacijos viduje. Darbuotojas turėtų kreiptis pagal įmonėje nustatytą pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką arba vadovautis Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika. Jei tokie lokaliniai teisės aktai nėra parengti arba darbuotojas su jais nebuvo supažindintas, rekomenduojama raštu kreiptis į darbdavį ar įmonės vadovą, pateikiant prašymą ištirti situaciją bei visus turimus įrodymus.
Tais atvejais, kai darbdavys nesiima veiksmų spręsti problemos arba smurtauja pats, darbuotojas gali kreiptis į VDI su skundu. Be to, jei darbuotojas mano, kad darbdavys neužtikrino psichologiškai saugios darbo aplinkos ir dėl to patyrė turtinę ar neturtinę žalą, jis turi teisę inicijuoti individualų darbo ginčą dėl teisės, kreipdamasis į darbo ginčų komisiją su prašymu ją atlyginti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai būtina padaryti per nustatytus terminus – per tris mėnesius nuo pažeidimo sužinojimo dienos, o dėl neteisėto nušalinimo ar atleidimo – per vieną mėnesį.
Kas nėra laikoma psichologiniu smurtu?
VDI atkreipia dėmesį, kad psichologinio smurto darbe vertinimas dažnai yra subjektyvus, todėl pasitaiko situacijų, kai teisėti darbdavio veiksmai nepagrįstai laikomi netinkamu elgesiu. Dažniausiai pasitaikantys atvejai, kurie patys savaime nėra laikomi psichologiniu smurtu ar priekabiavimu:
-
konstruktyvi, pagarbi darbdavio kritika;
-
darbdavio reiklumas ir kontrolė, siekiant užtikrinti tinkamą darbo pareigų vykdymą;
-
reikalavimas pateikti paaiškinimą dėl galimų pažeidimų;
-
įspėjimai apie galimą atleidimą iš darbo teisės aktų Darbo kodekse nustatytais pagrindais;
-
pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu;
-
pasiūlymas keisti darbo sutarties sąlygas laikantis Darbo kodekso reikalavimų.
Vis dėlto pabrėžiama, kad visais atvejais tiek darbuotojai, tiek darbdaviai privalo veikti sąžiningai, laikytis teisės aktų, gerbti vieni kitus ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis.
„Svarbu ne tik atpažinti psichologinį smurtą, bet ir aiškiai suprasti, kokiais atvejais darbdavio veiksmai yra teisėti, – sako VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Liudmila Mironovienė. – Tik tai leidžia efektyviai spręsti konfliktus ir užtikrinti saugią darbo aplinką.“
