Lietuvos verslo organizacijos kreipėsi į Vyriausybę, ragindamos skubiai užtikrinti praktinį Investicijų įstatymo, Žemės įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimų įgyvendinimą. Pasak verslo atstovų, nors pataisos buvo priimtos siekiant spartinti strategiškai svarbius investicinius projektus, ypač gynybos ir saugumo pramonės srityje, realybėje jų taikymą vis dar stabdo trūkstami poįstatyminiai teisės aktai, neaiškios procedūros ir nevienoda institucijų praktika.
Verslo organizacijos pabrėžia, kad šie klausimai tampa ypač svarbūs lėtėjančių tiesioginių užsienio investicijų kontekste. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2025 m. Lietuvoje patvirtintas 31 tiesioginių užsienio investicijų projektas, sukursiantis 2 139 darbo vietas, o bendra pritrauktų investicijų į ilgalaikį turtą suma siekia 196 mln. eurų. Tačiau pati „Investuok Lietuvoje“ pažymi, kad realybė keičiasi – projektų skaičius mažėja, o konkurencija dėl stambių projektų Europoje intensyvėja.
„Reikia paskubėti su verslui reikalingais sprendimais – žaidžiame atviroje rinkoje, pasaulį krečia neramumai, patiriame energetikos kainų šuolius, kas gali privesti prie gilios krizės visą Europą. Tai, kas priklauso nuo mūsų pačių, turėtų būti padaryta nedelsiant, nebeturime laiko biurokratijai ir neryžtingumui“, – sako Raminta Radavičienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinė direktorė.
Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija ir asociacija „Investors’ Forum“ rašte Vyriausybei atkreipia dėmesį, kad 2025 m. priimti Investicijų įstatymo ir Žemės įstatymo pakeitimai kol kas neužtikrina tokio praktinio poveikio, kokio tikėjosi tiek investuotojai, tiek valstybė.
Prarandamas laikas ir konkurencinis pranašumas
Verslo organizacijų teigimu, šiuo metu investuotojai vis dar negali visapusiškai naudotis numatytais spartinimo instrumentais, nes nėra aiškaus ir veikiančio įgyvendinimo mechanizmo. Ypač tai aktualu gynybos ir saugumo pramonės projektams, kuriems greitis, procedūrų aiškumas ir žemės paskirties keitimo galimybės yra kritiškai svarbios projektų dedamosios.
„Šiandien investicijos savaime neateina – dėl jų konkuruoja visa Europa. Lietuva turi stiprių argumentų, ypač gynybos pramonės, technologijų ir aukštos pridėtinės vertės gamybos srityse, tačiau investuotojams nepakanka išgirsti, kad šalis turi ambiciją. Jie turi matyti, kad valstybė geba greitai priimti sprendimus, koordinuoti institucijas ir realiai įgyvendinti tai, ką pati įtvirtino įstatymuose. Jei spartinimo mechanizmai neveikia praktikoje, Lietuva praranda laiką būtent tada, kai jo prarasti negalime“, – sako asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas.
Pasak verslo organizacijų, iki šiol nėra priimti visi poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys gynybos ir saugumo pramonės projekto statuso suteikimo tvarką. Dėl to šis statusas praktiškai negali būti taikomas, o investuotojams dažnai lieka tik stambaus projekto statuso kelias, kuris yra ilgesnis, sudėtingesnis ir ne visada atitinka gynybos bei saugumo pramonės projektų specifiką.
Rašte taip pat akcentuojama, kad dalis strategiškai svarbių projektų planuojami ne tik valstybinėje, bet ir privačioje žemėje. Todėl, verslo atstovų vertinimu, būtinas aiškus ir greitas žemės paskirties keitimo mechanizmas, kuris būtų pritaikomas ir projektų iniciatorių valdomuose sklypuose.
„Investicijų pritraukimo rezultatai rodo, kad Lietuvai reikia ne tik gražių strateginių krypčių, bet ir labai konkretaus administracinio greičio. Kai projektų mažėja, o konkurencija dėl jų auga, kiekviena užsitęsusi procedūra tampa konkurenciniu praradimu. Verslas yra pasirengęs investuoti, kurti darbo vietas, plėsti gamybinius pajėgumus ir prisidėti prie Lietuvos saugumo stiprinimo, tačiau tam reikia veikiančios, o ne deklaratyvios sistemos“, – teigia Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė.
Verslo organizacijos pabrėžia, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje laikas tampa ne tik ekonomine, bet ir strategine kategorija. Delsimas priimti praktinius sprendimus reiškia lėtesnį valstybės gebėjimą stiprinti vietinę gynybos ir saugumo pramonę, tiekimo grandinių atsparumą ir nacionalinį pasirengimą.
Stringa ir gynybos pramonės projektai
Rašte Vyriausybės prašoma skubiai priimti visus būtinus poįstatyminius teisės aktus, pašalinti administracines kliūtis, suformuoti aiškų žemės paskirties keitimo mechanizmą gynybos ir saugumo pramonės projektams bei, jei reikia, inicijuoti Žemės įstatymo pataisas, kurios leistų specialiosios paskirties projektus įgyvendinti ir privačios žemės sklypuose.
„Strateginiai projektai negali judėti įprastu biurokratiniu tempu, jei valstybė pati pripažįsta jų svarbą saugumui ir atsparumui. Investuotojams reikia ne išimčių dėl išimčių, o aiškaus, prognozuojamo ir greitai veikiančio administracinio kelio. Būtent tai šiandien turi tapti Vyriausybės prioritetu“, – pažymi V. Šilinskas.
