Seimas priėmė Susisiekimo ministerijos parengtus Valstybės rezervo įstatymo pakeitimus, kuriais pirmą kartą valstybės rezervas papildomas paslaugomis. Šis sprendimas užtikrins, kad ekstremalių situacijų, mobilizacijos ar krizės metu valstybė galėtų operatyviai pasitelkti ne tik sukauptus materialinius išteklius, bet ir iš anksto preliminariosiomis viešojo pirkimo–pardavimo sutartimis užtikrintas susisiekimo ir kitas valstybės rezervo paslaugas.
„Iki šiol valstybės rezervas veikė tarsi be vienos iš svarbiausių grandžių – nors buvo numatyti ekstremaliosioms situacijoms ir krizėms valdyti bei jų padariniams likviduoti reikalingi materialiniai ištekliai, nebuvo aišku, kaip jie laiku ir tinkamai pasieks jų naudotojus. Įstatymo pakeitimu šią spragą užpildome – iš anksto galėsime suplanuoti paslaugas, kurios užtikrins patikimą valstybės rezervo materialinių išteklių tiekimo grandinę bei leis jas pasitelkti tada, kai jų labiausiai reikia“, – sako Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Daukantas.
Valstybės rezervo paslaugos galės būti naudojamos ir kitiems ekstremaliųjų situacijų ar krizių metu atsirandantiems būtiniems poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, bus galima iš anksto sudaryti preliminariąsias sutartis su keleivių pervežimą vykdančiais ūkio subjektais dėl gyventojų evakuacijos iš pavojų gyvybei ir sveikatai keliančių zonų arba Lietuvos Respublikos piliečių evakuacijos iš ginkluoto konflikto zonų kituose pasaulio regionuose.
Pastarųjų metų patirtis parodė, kad skubus logistinių paslaugų pasitelkimas reikalingas teikiant paramą ir kitoms nuo karinės agresijos ar gamtos stichijos nukentėjusioms šalims, taip pat užtikrinant kitus gyvybiškai svarbius poreikius.
Priėmus pakeitimus, valstybės rezervo tvarkytojas galės sudaryti preliminariąsias viešojo pirkimo–pardavimo sutartis dėl paslaugų, o jų pagrindu – valstybės rezervo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios leis prireikus operatyviai gauti šias paslaugas.
Įstatymo pakeitimais taip pat aiškiai apibrėžiama valstybės rezervo paslaugų sąvoka, jų sudarymas, kaupimas ir naudojimas. Numatyta, kad paslaugos galės būti teikiamos ir trečiųjų šalių naudai – valstybės institucijoms, savivaldybėms, ūkio subjektams, gyventojams ar kitoms valstybėms, kai Lietuva teikia tarptautinę pagalbą.
Šie pakeitimai įgyvendina Vyriausybės programos nuostatas stiprinti valstybės mobilizacijos sistemą ir užtikrinti gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą, taip pat atliepia nacionalinių ir NATO krizių valdymo pratybų metu identifikuotas spragas – būtinybę planuoti ne tik išteklius, bet ir visą jų panaudojimo bei pristatymo grandinę.
