2026 m. gegužės 7 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Nepaisant ilgametės vakcinacijos programos, pastaraisiais metais stebimas skiepijimo aprėpčių mažėjimas kelia realią grėsmę visuomenės sveikatai. Oficialiais duomenimis, visos vaikų skiepijimų aprėpčių pozicijos, kompensuojamos iš PSDF, nesiekia Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamo 95 proc. lygio, kuris laikomas būtinu kolektyviniam imunitetui užtikrinti.
„Kolektyvinio imuniteto silpnėjimas nėra teorinė grėsmė – tai tiesioginis kelias į infekcinių ligų sugrįžimą“, – įspėja Seimo sveikatos reikalų komiteto narys prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Pasak jo, kasmet nepaskiepytų vaikų jau yra tūkstančių tūkstančiai, o tai reiškia, kad formuojasi ištisa karta, neturėsianti imuniteto nuo ligų, kurios valdomos skiepais.
Imunoprofilaktikos savaitei skirtoje diskusijoje Seime dalyvavę medikai pažymėjo, kad dėl nepakankamų skiepijimų aprėpčių didelė visuomenės dalis yra imli infekcijoms. Be to, protrūkių rizika formuojasi ir dėl nepakankamos migrantų vakcinacijos, nežinomos asmens skiepijimų istorijos. Neretai žmonės nežino apie rekomenduojamus skiepus, revakcinaciją, rizikas nesiskiepijant.
Jau dabar didėja sergamumas ligomis, nuo kurių vaikai ir suaugusieji gali būti paskiepyti nemokamai. Pavyzdžiui, per pastaruosius porą metų kokliušu Lietuvoje susirgo daugiau kaip tūkstantis žmonių. Tai – šiems laikams neįtikėtini skaičiai, kurie nubloškia šalį kelis dešimtmečius atgal bei signalizuoja, kad situacija nepakankamai efektyviai valdoma.
Diskusijose taip pat atkreiptas dėmesys į regioninius skiepijimų aprėpčių netolygumus. Skiepijimų rodikliai didžiuosiuose miestuose dažniausiai yra aukštesni nei mažesnėse savivaldybėse ar kaimo vietovėse. Skirtumai tarp savivaldybių ir įstaigų rodo, kad sistema dar neveikia optimaliai.
Šiuo metu susiduriama su nepakankamu suaugusiųjų skiepijimu. Nors Lietuva turi aiškias suaugusiųjų skiepijimo rekomendacijas, praktikoje suaugusiųjų įsitraukimas išlieka ribotas.
„Imunoprofilaktika neturi baigtis vaikystėje – tai viso gyvenimo procesas“, – pažymi diskusijos organizatorius, parlamentaras prof. dr. S. Čaplinskas.
Diskusijoje konstatuota, kad Lietuvoje – itin žemos senjorų skiepijimo nuo gripo aprėptys. Pažymėta, kad prie suaugusiųjų skiepijimų aprėpčių nuo gripo didinimo prisideda vaistinės. Kitų šalių pavyzdžiu vaistinių atstovai išreiškė norą aktyviau dalyvauti gyventojų, ypač suaugusiųjų skiepijimuose nuo daugiau ligų, ir ligonių kasos net galėtų vaistinėms apmokėti skiepijimo paslaugą, tačiau tam trūksta sprendimų. Pasak VLK, vakcinoms įsigyti šiemet numatyta 22 mln. eurų – lėšų skirta tiek, kad viskam užtektų.
Dauguma diskusijos dalyvių kalbėjo apie didėjančią visuomenės nepasitikėjimo vakcinomis problemą, intensyviai plintančią dezinformaciją. Pasak prof. dr. S. Čaplinsko, kova su klaidinga informacija turi tapti tokia pat svarbi kaip ir pačių vakcinų prieinamumas.
Po pastarųjų metų visuomenės sveikatos įstaigų struktūrinių reformų ryškėja neigiamos pasekmės – institucinės lyderystės užkrečiamųjų ligų klausimais problema, trūksta pasitikėjimu grįstos komunikacijos, vieningos praktikos ir sutarimo bei kokybiškesnių stebėsenos duomenų.
Ekspertai konstatuoja, kad skiepijimų aprėpčių neįmanoma padidinti be pozityviai skiepų atžvilgiu nusiteikusios visuomenės, ypač vaikų tėvų ar jų artimųjų. Nepakankama komunikacija aiškinant priimamus imunoprofilaktikos sprendimus prisideda prie mitų formavimosi. Šeimos gydytojai pažymi, kad nesant nuolatinės masinės informavimo apie skiepijimą kampanijos, jiems vieniems sunku įtikinti pacientus skiepytis, didinti jų raštingumą sveikatos klausimais. Viešoje erdvėje nėra skiepams palankaus fono, o socialiniuose tinkluose – daug nepatikimos informacijos.
„Imunoprofilaktika yra ne tik medicininė, bet ir nacionalinio saugumo priemonė. Aukšti skiepijimo rodikliai leidžia išvengti ligų protrūkių, mažina sveikatos sistemos apkrovą ir užtikrina ilgalaikį visuomenės atsparumą“, – pažymi parlamentaras prof. dr. S. Čaplinskas.
Visiems diskusijoje dalyvavusiems ekspertams užkliuvo nuoseklaus visuomenės informavimo apie skiepus stoka. Šiai problemai spręsti jau numatytos lėšos, už kurias bus įgyvendinama komunikacijos strategija. Taip pat šiemet numatyta plėsti skiepų sąrašą – į vaikų skiepijimų kalendorių įtraukti skiepus nuo vėjaraupių, nėščiųjų vakcinaciją RSV skiepais, išplėsti skiepų nuo ŽPV amžiaus ribas.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad su turimais resursais galima pasiekti geresnių rezultatų.
Diskusijos vaizdo įrašą žiūrėkite čia.
