Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį Seime patvirtino su socialdemokratų lyderiu Mindaugu Sinkevičiumi dėl savo tolesnio likimo ministerijoje nekalbėjęs – pasak ministro, klausimas kol kas „nėra ant stalo".
„Ne, tik ką prieš valandą oro uoste nusileidau. Nesu kalbėjęs", – žurnalistams sakė K. Budrys, klausdamas apie derybas dėl URM portfelio. Pasak jo, pradėjus svarstymus, kas užpildys vyriausybės portfelius, laikas ir iki šio klausimo „ateis".
Budrys kategoriškai atsisakė komentuoti, ar jaučiasi užtikrintai liksiąs poste: „Mano reikalas sprendimą priimti tada, kai – jeigu jis iš viso bus – bus pasiūlymas."
Diskusija dėl ministro ateities įgijo pagreitį šią savaitę. Trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas pareiškė, kad K. Budrys, jo manymu, veikiausiai nebus užsienio reikalų ministru, kai Lietuva 2027 m. sausio–birželio mėnesiais pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Pirmininkavimas laikomas viena svarbiausių einamojo Vyriausybės kadencijos užduočių.
Pats M. Sinkevičius viešai pripažino, kad negali patikinti, jog K. Budrys liks URM vadovu performavus valdančiąją daugumą, nors vėliau nurodė, kad ministras „nebūtinai keisis". Kalbėdamas apie galimus kandidatus Sinkevičius paminėjo ir prezidento patarėjus, tačiau konkrečių pavardžių nenurodė.
Politiniuose kuluaruose labiausiai su galimo pakeitimo scenarijumi siejamas prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis. Buvęs Lietuvos ambasadorius NATO šias pareigas užima nuo 2026 m. pradžios – pozicija, kurią iki paskyrimo ministru ėjo pats K. Budrys. D. Matulionis, teirautas apie galimybę pakeisti Budrį, teigė kol kas negavęs jokių pasiūlymų ir pabrėžė, jog šiuo klausimu „prezidento žodis yra svarbiausias".
Socialdemokratų kritika Budriui remiasi keliais argumentais: partijos lyderis M. Sinkevičius jo pasisakymą apie NATO pajėgumą neutralizuoti Rusijos kariuomenę Kaliningrade apibūdino kaip „nei vietoje, nei laiku", o frakcijos atstovai taip pat priekaištauja ministro dėl nepakankamų pastangų atkurti diplomatinius santykius su Kinija ir politikos, kuri esą tęsia konservatorių kursą, o ne LSDP programą.
Prezidentas Gitanas Nausėda atvirai skeptiškai vertina kalbas apie Budrio keitimą. Jo teigimu, K. Budrys yra bene palankiausiai gyventojų vertinamas ministras tarp visų Vyriausybės narių. Nausėda ragino kritikus pateikti konkrečius kaltinimus: „Diskutuoti apie konkretų ministrą, nepateikiant konkrečių apčiuopiamų kaltinimų, yra nei atsakinga, nei rimta."
Skirtingų pozicijų laikosi ir Seimo vadovai. Opozicijos konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pareiškė manantis, kad Budrys „skaičiuoja paskutines dienas ministro pozicijoje", o Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė priešingai – ministras „dirba gana profesionaliai ir sugeba atstovauti Lietuvos interesams tarptautiniuose forumuose".
Pats K. Budrys, reaguodamas į visą triukšmą, laikosi santūriai: „Esu pakankamai ilgai politikoje, kad nieko nepriimčiau asmeniškai. Ir visiems kitiems rekomenduoju tai daryti."
