Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas trečiadienį pranešė, kad Lietuva pasiūlė Kinijai atidaryti laikinojo reikalų patikėtinio biurą Vilniuje. Tai yra pozicijos pasikeitimas: anksčiau Lietuva atmetė būtent tokį Pekino pasiūlymą, po kurio Kinija 2024–2025 metais visiškai išvedė savo diplomatus iš šalies.
„Mes žinome, kad Kinijos ambasada išvažiavo iš Lietuvos, kadangi siūlė įsteigti laikinųjų reikalų patikėtinių biurą, bet mes atsisakėme. Dabar Lietuva yra pasiūliusi, kad dabartiniame etape sutinka įsteigti tą laikinųjų reikalų patikėtinių biurą", — Žinių radijui sakė Motuzas.
Jis taip pat patvirtino, kad pasiektas susitarimas dėl vizų: Kinijos ir Lietuvos piliečiai, gyvenantys mišriose šeimose ir vykstantys į Lietuvą, galės vizas gauti Pekine ir kituose Kinijos miestuose per Europos Sąjungos partnerių ambasadas.
Nuo 2025 m. gegužės Lietuvoje nebeliko nė vieno akredituoto Kinijos diplomato. Santykiai tarp Vilniaus ir Pekino stipriai atšalo 2021 m. lapkritį, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė — Kinija tą patį mėnesį oficialiai pažemino diplomatinių santykių lygį, pervadindama savo ambasadą į „laikinojo reikalų patikėtinio biurą". 2022 m. Lietuvos eksportas į Kiniją, Europos Komisijos duomenimis, sumažėjo 80 procentų dėl Pekino įvestų prekybos apribojimų.
Šį žingsnį aštria kritika pasitiko Seimo URK vicepirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis. Jo teigimu, klausimas nebuvo svarstomas komitete, nors per jį tvarkomi visi diplomatinių atstovybių steigimo ir paskyrimo klausimai.
„Matydami mūsų silpnumą, Kinijos komunistai tikrai pasinaudos tuo ir reikalaus visko maksimaliai — iki Taivaniečių atstovybės uždarymo, iki uždarymo visos tos ateities, kurią mes kuriame su Indijos ir Ramiojo vandenyno valstybėmis", — ketvirtadienį Eltai sakė Pavilionis. Jis paskelbė klausimą kelsiantis artimiausiame URK posėdyje.
Premjerė Inga Ruginienė ketvirtadienį patvirtino, kad derybos su Kinija dėl santykių atkūrimo vyksta, tačiau teigė, jog konkretūs sprendimai dar nėra priimti. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys atsisakė komentuoti bet kokius konkrečius žingsnius ar etapus.
Taivano Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad jokie derybai dėl Vilniuje veikiančios atstovybės pavadinimo keitimo nevyksta — pavadinimas buvo nustatytas abipusiu susitarimu. Prezidentas Gitanas Nausėda yra pažymėjęs, kad pavadinimo klausimas pirmiausia priklauso pačiam Taivano kompetencijai.
Prezidentas taip pat yra pareiškęs matantis galimybę Lietuvai palaipsniui atkurti santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas. Lietuvos Vyriausybės programoje numatytas tikslas — atkurti diplomatinius santykius tokiu lygiu, koks egzistuoja kitose ES valstybėse. Kinija yra pareiškusi, kad durys bendravimui lieka atviros, tačiau reikalauja, kad Lietuva „ištaisytų klaidą" dėl Taivaniečių atstovybės.
