Lietuvos gyventojų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas per pastaruosius aštuonerius metus nuosekliai auga, tačiau pokyčiai yra nevienodi. Techninis gebėjimas naudotis skaitmeniniais įrankiais tvirtėja, bet kritinis informacijos vertinimas ir pilietinės raiškos pagrindas išlieka tobulintinomis sritimis.
Tokias tendencijas atskleidžia Kultūros ministerijos užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ 2026 m. sausio mėnesį atliktas „Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio nustatymo tyrimas“. Tai jau trečioji tokio vertinimo banga, leidžianti stebėti visuomenės įpročių dinamiką lyginant 2017, 2021 ir 2025 metų duomenis.
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad informacinės aplinkos prieinamumas Lietuvoje nebėra kliūtis – beveik visi šalies gyventojai (92 proc.) turi kasdienę prieigą prie informacijos per mobilųjį telefoną. Kadangi infrastruktūros problemos išspręstos, aktualus tampa įpročių ir elgsenos klausimas: ar žmonės toje aplinkoje geba orientuotis kritiškai? Tyrimo duomenys rodo atotrūkį tarp gyventojų turimų žinių ir jų praktinio naudojimo, tad kritinio vertinimo bei reagavimo į dezinformaciją įpročius dar būtina stiprinti. Tyrimo duomenimis, kas antras gyventojas susidūrė su suklastotu vaizdo ar garso turiniu (angl. deepfake), o kas trečias – su melagiena, kuria tuo metu patikėjo net du iš trijų respondentų. Be to, daugiau nei pusė gyventojų (56 proc.), pastebėjusių skirtingai pateikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, dažniausiai nesiima papildomų informacijos tikrinimo ar kitų aktyvių veiksmų.
Tiriant užsienio žiniasklaidos vartojimą, fiksuojama, kad jis šalyje sumažėjo nuo 38 proc. 2017 metais iki 26 proc. 2025 metais. Šis kritimas yra tiesiogiai susijęs su prieigos prie Rusijoje kuriamos žiniasklaidos apribojimais, dėl kurių sumenko būtent rusų kalba skaitomo turinio apimtys, o vartojimas anglų kalba – augo.
Tyrimas taip pat atskleidžia, kad nors socialiniais tinklais aktyviai naudojasi didžioji dalis (79 proc.) gyventojų, šis buvimas skaitmeninėje erdvėje retai virsta realiais pilietiniais veiksmais. Tai patvirtina ilgalaikę tendenciją – aktyvus naršymas socialiniuose tinkluose nebūtinai tiesiogiai perauga į pilietinį įsitraukimą, todėl svarbu ne tik skatinti žmones drąsiau reikšti savo nuomonę viešai, bet ir analizuoti psichologines kliūtis bei baimes, kurios vis dar riboja gyventojų įsitraukimą į viešąjį diskursą.
Tyrimo ataskaitoje prognozuojama, kad dirbtinio intelekto plėtra ir toliau kurs naujas rizikas, todėl iki 2030 metų esminis klausimas bus ne „ar moku naudotis“, bet „ar moku atpažinti, patikrinti ir atsakingai veikti informacinėje aplinkoje“. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad techninių įgūdžių augimo ribos jau beveik pasiektos, todėl bendras raštingumo lygis ateityje gerės daugiausia dėl besikeičiančių kartų – geriau technologijas įvaldžiusiam jaunimui pereinant į vyresnių amžiaus grupių kategorijas.
Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama keisti politikos kryptį – pereiti nuo paprasto visuomenės žinomumo apie grėsmes didinimo prie realios elgsenos keitimo. Svarbiausiu tikslu tampa paprastų, pasikartojančių informacijos tikrinimo įpročių, kurie ilgainiui taptų automatiniais, formavimas. Taip pat akcentuojamas pilietinės raiškos skatinimas, raginant aktyviau dalyvauti viešajame diskurse bei remiant vietinio turinio kūrimą, ypatingą dėmesį skiriant jauniausioms ir vyriausioms amžiaus grupėms.
Tyrimo rezultatus Kultūros ministerijos organizuotame renginyje visuomenei pristatė bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė.
Nuoroda į tyrimo ataskaitą
