Seimo posėdyje įvyko Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimo metinių minėjimas.
Seimo Pirmininkas Juozas Olekas pažymėjo, kad simboliška tapo gražia tradicija Seime minėti Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadą. „Šįmet minime jau 235 abiejų dokumentų metines. Tai buvo pirmoji moderni parlamentiniu būdu priimta rašytinė Konstitucija Europoje ir antroji pasaulyje. Dokumentas, liudijantis ne tik mūsų regiono politinę brandą, bet ir drąsą veikti tada, kada valstybės likimas kabo ant plauko. Tuo laikmečiu Abiejų Tautų Respublika aiškiai suprato, kad silpna valstybė tampa kitų valstybių sprendimo įkaite. Todėl ir buvo pasirinktas toks kelias – stiprinant valstybę iš vidaus atsisakyti paralyžiuojančių sprendimų mechanizmų, įtvirtinti valdžių pasidalinimą, sustiprinti piliečių atsakomybę už valstybės likimą. Šią konstitucinę reformą netrukus vainikavo Abiejų Tautų tarpusavio įžado aktas, aiškiai įtvirtinęs Lietuvą kaip lygiateisę partnerę. Tai mums svarbus priminimas ir šiandien, nes mūsų valstybingumo tradicija visada buvo grindžiama partneryste ir pagarba“, – Seimo posėdyje kalbėjo Seimo vadovas.
Pasak J. Olekas, ši Konstitucija padėjo pamatus pilietinei visuomenei, tvirtino valdžių pasidalinimo principą ir gana aiškiai pasakė: už valstybės likimą atsakingas kiekvienas pilietis. „Ji atspindėjo Abiejų Tautų Respublikos reformatorių pastangas skatinti patriotizmą ir pilietinį požiūrį į valstybės likimą. Šiandien šios pamokos mums skamba itin garsiai, nes mes gyvename tokiu laikotarpiu, kai Europoje vėl vyksta karas. Rusijos agresija prieš Ukrainą brutaliai priminė ir primena iki šiol, kad laisvė nėra duotybė. Jie reikalauja ryžtingų sprendimų, drąsos ir veiksmų. Todėl Gegužės 3-iosios Konstitucija šiandien mums nėra tik istorinė data vadovėliuose, tai perspėjimas, perspėjimas, kad agresorius skatina valstybės silpnumas, kad susiskaldymas tampa tarytum kvietimu kištis į mūsų vidaus likimą iš išorės, kad demokratija be atsakomybės gali tapti labai pažeidžiama, – sakė Seimo Pirmininkas. – 1791 metais buvo priimtas sprendimas atsisakyti liberum veto sprendimo, kuris ilgus metus stabdė valstybės veikimą, tai buvo svarus signalas, kad valstybė negali būti vidaus nesutarimų įkaite. Šiandien mes taip pat turime būti vieningi, ne tik žodžiais, bet sprendimais ir, jeigu reikia, veiksmais.“
J. Olekas pabrėžė, kad Lietuva kartu su sąjungininkais nuolat stiprina savo saugumą, investuoja į gynybą, prisideda prie NATO kolektyvinės gynybos. „Tai nėra pasirinkimas iš patogumo, tai pasirinkimas iš atsakomybės. NATO šiandien yra mūsų saugumo garantas, tačiau kiekviena valstybė pirmiausia turi būti stipri pati savo sprendimais, savo vienybe ir savo pasiryžimu ginti laisvę. Todėl mūsų parama Ukrainai yra ne tik solidarumo išraiška, tai yra ir mūsų pačių saugumo klausimas. Ukraina šiandien gina ne tik savo teritoriją, ji gina visos Europos saugumo architektūrą, mūsų vertybes ir mūsų ateitį. Gegužės 3-iosios Konstitucija taip pat primena, kad mūsų regiono tautas sieja daugiau nei geografija, mus sieja bendros patirtys, kovos už laisvę, okupacijų išbandymai ir atkurtos nepriklausomybės džiaugsmas. Tai yra be galo stiprus pagrindas mūsų šiandieninei valstybei. Tai vienas iš pagrindinių istorinio palikimo paminklų, siejančių Lietuvą ir Lenkiją. Kai abi šalys veikėme kartu, kai visi kartu kūrėme Ukrainą, kai stiprinome transatlantinį ryšį, mes tęsiame tą pačią vertybinę liniją, kuri buvo pradėta daugiau, kaip prieš 200 metų“, – tvirtino Seimo Pirmininkas.
Lenkijos Seimo Pirmininkas Vlodzimiežas Čažastis (Włodzimierz Czarzasty) vaizdo sveikinime pabrėžė, kad vienybė įvairovėje yra pagrindinė Europos Sąjungos vertybė. „Mūsų bendra istorija primena mums, kad laisvė ir nepriklausomybė nėra duodami kartą ir visiems laikams. Reikalauja rūpesčio, dialogo ir abipusės pagarbos. Taip pat reikalauja išmintingų sprendimų, kuriuose būtų atsižvelgta į visų piliečių jautrumą. Ir mes, lenkai, ir jūs, lietuviai, žinome, kad kartais už laisvę reikia sumokėti didžiausią kainą. Šiandien tą kainą moka mūsų didvyriai draugai ukrainiečiai. Žiūrėdami į jų didvyrišką kovą už laisvę, matome, kaip svarbios yra sąjungos vienybė ir pasitikėjimas“, – salė Lenkijos parlamento vadovas.
V. Čažastis taip pat akcentavo tautinių mažumų – lenkų Lietuvoje ir lietuvių Lenkijoje – padėties svarbą. „Galimybė puoselėti kalbą, kultūrą ir tradicijas yra ne tik teisė, bet ir investicija į ateitį. Šį principą suprantanti valstybė kuria ilgalaikius ryšius su savo piliečiais ir stiprina savo pamatus. Todėl prašau Jus, kaip draugus, naujai pažvelgti į mūsų santykius ir būti atviriems Lietuvos lenkų mažumos poreikiams, o ypač prašau dėl vaikų. Mums labai svarbu, kad jie galėtų mokytis iš vadovėlių savo gimtąja kalba. Pareiškiu savo atvirumą Lenkijos lietuvių mažumos poreikiams. Kartu esame stipresni“, – kalbėjo Lenkijos Seimo Pirmininkas.
Pasak V. Čažasčio, Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo tikėjimo, kad įmanoma sukurti modernią, įvairialypę, atsakingą ir atvirą valstybę, išraiška. „Šiandien mūsų užduotis – išlaikyti šį tikėjimą ne žodžiais, o veiksmais. Bendruomenėje, įvairovėje rasime ne tik grožį, bet ir ateitį“, – sveikinime sakė Lenkijos Seimo vadovas.
Seimo narys Emanuelis Zingeris pažymėjo, kad Lietuvos ir Lenkijos sukurtos bendros laisvės Konstitucija tuo metu buvo kaip Prancūzijos revoliucijos aidas ir nešė laisvę ten, kur jos nebuvo, – į Rytus. „Užvakar Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės iš esmės irgi demonstravo, kad mūsų pasiekimai žmogaus teisių srityje įkvėpė ir mūsų abiejų tautų visuomenes ir yra vis veiksmingesni“, – kalbėjo parlamentaras.
Pasak teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės, prieš 235 metus Abiejų Tautų Respublikos politikai demonstravo neįtikėtiną politinę išmintį ir novatoriškumą, kuris iki šių dienų yra daugelio politikų susižavėjimo pavyzdys. „Šimtmečiu lenkę daugumą Europos valstybių, mes, lietuviai ir lenkai, kartu buvome pirmieji dienos, pakeitusios pasaulį, veikėjai ir pažangios pilietinės Europos kūrėjai. Šiandien niekas neabejoja, kad buvo verta atverti kelią pilietinės visuomenės pažangai ir demokratijai ir suteikti didesnių teisių piliečiams“, – pažymėjo politikė.
Kaip pažymėjo R. Tamašunienė, Gegužės 3-iosios Konstitucija – tai testamentas, paliktas mums ir mūsų ateities kartoms. „Tegul Konstitucijos dvasia su nauja jėga atgyja mūsų sprendimuose ir susitarimuose visuose srityse, kurios yra labai svarbios, nuo saugumo iki švietimo, iki tautinių mažumų, abipus abiejų valstybių sienos klausimu, ieškokime ir stiprinkime tai, kas mus vienija, mūsų abiejų valstybių bendras balsas, bendra pozicija, bendros pastangos visuomet padeda pasiekti daugiau“, – teigė teisingumo ministrė.
Istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas atkreipė dėmesį, kadGegužės 3-iosios klausimas nėra vien istorikų seminaras, politikų klausimas apie dabartinę Lietuvos geopolitinę savimonę. „Jeigu šiandien suprasime Gegužės 3-iąją ne kaip nostalgiją, o kaip civilizacinį pasirinkimą, tai galbūt pagaliau suprasime, kad Lietuva nėra Europos pakraštys, kad tai yra vienas iš senųjų Europos laisvės bastionų“, – akcentavo istorikas.
1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje. Konstitucinę valstybės reformą vainikavo 1791 m. spalio 20 d. priimtas Abiejų Tautų tarpusavio įžado aktas, tapęs esmine Konstitucijos pataisa, numačiusia, kad Lietuva privalėjo būti atstovaujama kaip lygiateisė partnerė
