Helsinkio apeliacinis teismas rugpjūčio 31 d. Rusijos piliečiui Vojislavui Tordenui skirtą įkalinimą iki gyvos galvos pakeitė 12 metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Buvęs Rusijos kraštutinių dešiniųjų sukarintos grupuotės „Rusič“ vado pavaduotojas pripažintas kaltu dėl trijų karo nusikaltimų, susijusių su 2014 metais surengta pasala Ukrainos kariams.
Teismas nustatė, kad V. Tordenas šaudė į Ukrainos karius
V. Tordenas, anksčiau žinotas kaip Janas Petrovskis, buvo teisiamas dėl 2014 m. rugsėjį Luhansko srityje, Rytų Ukrainoje, surengto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bataliono „Aidar“ karių vilkstinės užpuolimo.
Pasalos rengėjai prie kontrolės posto panaudojo Ukrainos vėliavą, kad suklaidintų artėjančius ukrainiečių karius. Per išpuolį žuvo 22, dar keturi Ukrainos kariai buvo sužeisti.
Apeliacinis teismas nustatė, kad „Rusič“ pasaloje dalyvavo kartu su batalionu „Betmen“ ir kitomis grupėmis, o V. Tordenas lengvuoju kulkosvaidžiu šaudė į Ukrainos karius.
Kaltinime nebuvo teigiama, kad būtent jo paleisti šūviai ką nors sužeidė ar pražudė. Vis dėlto teismas nusprendė, kad dalyvaudamas bendrame išpuolyje V. Tordenas buvo iš dalies atsakingas už Ukrainos karių žūtis ir sužeidimus.
Teismas taip pat paliko galioti išvadą, kad V. Tordenas žeminamai pozavo prie žuvusio Ukrainos kario kūno. Apeliacinė instancija patikslino, kad jis padarė ir išplatino vieną tokią „Rusič“ vado nuotrauką.
Galioja ir apkaltinamasis nuosprendis dėl internete bei socialiniuose tinkluose skelbtų pareiškimų, kad „Rusič“ nepasigailės priešininkų ir neims belaisvių.
Apeliacinis teismas atmetė dalį ankstesnių išvadų
Pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovą buvo pripažinęs V. Tordeną kaltu dėl keturių karo nusikaltimų ir skyręs jam įkalinimą iki gyvos galvos. Be kita ko, jis buvo pripažintas kaip vadovas atsakingu už vieno po pasalos sužeisto Ukrainos kario nužudymą.
Apeliacinis teismas patvirtino, kad po pasalos buvo nušauti mažiausiai keturi sužeisti ir kovoti nebegalėję Ukrainos kariai. Tačiau teisėjai nerado pakankamai įrodymų, kad į juos šaudė V. Tordenas arba du kiti „Rusič“ nariai.
Teismas taip pat nenustatė, kad V. Tordenas būtų turėjęs faktinę teisę duoti įsakymus ir kontroliuoti kitus grupuotės narius. Todėl jis išteisintas dėl sužeistų karių sušaudymo.
Pirmosios instancijos teismas taip pat buvo nusprendęs, kad V. Tordenas leido kovotojams ant sužeisto Ukrainos kario Ivano Isyko skruosto išpjauti „Rusič“ naudotą stipinų rato simbolį. I. Isykas vėliau nuo patirtų sužalojimų mirė.
Apeliacinė instancija patvirtino, kad simbolis ant kario skruosto buvo padarytas. Vis dėlto žaizda įvertinta kaip paviršinė, nekraujuojanti ir padaryta per trumpą laiką, todėl teismas nusprendė, kad toks elgesys nepasiekė karo nusikaltimui nustatyti būtino fizinių ar psichinių kančių slenksčio.
Skirdamas naują bausmę teismas atsižvelgė į tarptautinę karo nusikaltimų baudimo praktiką, pasalos sunkumą, V. Tordeno veiksmų smerktinumą ir jo siekį kurti bei skleisti karo propagandą. Jis taip pat įpareigotas atlyginti žalą per pasalą sužeistiems kariams ir žuvusių karių artimiesiems.
Gynyba ketina kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą
V. Tordenas buvo sulaikytas Suomijoje 2023 metais. Suomijos Aukščiausiasis Teismas neleido jo išduoti Ukrainai dėl kalinimo sąlygų ir abejonių, ar ten jam būtų užtikrintas teisingas procesas. Suomijoje byla išnagrinėta remiantis universaliąja jurisdikcija, leidžiančia teisti už sunkius nusikaltimus, padarytus už šalies ribų.
V. Tordenas neigė dalyvavęs „Rusič“ kovinėse operacijose ir tvirtino Luhansko srityje kūręs propagandinius bei kovotojų verbavimo vaizdo įrašus.
Jo advokatas Heikki Lampela paskelbė ketinantis prašyti leidimo apskųsti Aukščiausiajam Teismui apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl Ukrainos vėliavos panaudojimo. V. Tordenas neigia, kad vėliava buvo naudojama jo iniciatyva siekiant suklaidinti Ukrainos karius.
