Vilniaus savivaldybė teigia, kad valstybinės kalbos mokėjimas yra viena svarbiausių priemonių naujiems užsienio gyventojams integruotis sostinėje. Jos vertinimu, lietuvių kalbos pagrindai palengvina naudojimąsi viešosiomis ir privačiomis paslaugomis bei didina užsieniečių pasitenkinimą miestu.
Rugpjūčio 3–9 d. Vilnius paskelbė nebebesvarstysiantis gyventojų rašytinių prašymų ir skundų rusų kalba. Žodžiu informacija rusų ir kitomis ne Europos Sąjungos valstybių kalbomis bus teikiama tik tada, jei konkrečią kalbą moka aptarnaujantis darbuotojas.
Rusų kalbos taip pat atsisakyta savivaldybės interneto svetainėje ir administracijos klientų eilių valdymo sistemoje. Sostinės meras Valdas Benkunskas sprendimą pristatė kaip nuoseklios savivaldybės politikos dalį.
Sprendimo motyvais suabejojo premjeras Mindaugas Sinkevičius ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigė, kad tokios iniciatyvos skatina atskirtį.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas ragino Vilnių rasti kompromisą: atvykstančius ukrainiečius ir baltarusius priimti jų kalbomis, kartu plečiant lietuvių kalbos mokymosi galimybes.
Šiai pozicijai pritarusi Baltarusių tėvų asociacija Lietuvoje pabrėžė, kad su baltarusiais savivaldybė turėtų bendrauti baltarusių, o ne rusų kalba. Asociacija nurodė, jog Baltarusijos piliečiams, ypač vaikams, būtina mokytis lietuviškai, tačiau kartu reikia plėsti galimybes mokytis baltarusių kalba. Ji pasiūlė Vilniui nemokamai išversti interneto svetaines, formas ir informacines sistemas į baltarusių kalbą.
Savivaldybė nurodo, kad Vilniuje gyvena daugiau kaip 78 tūkst. užsienio kilmės gyventojų. Ji jau vykdo nemokamus 75 akademinių valandų A1–B2 lygio lietuvių kalbos kursus registruotiems ne ES šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje.
2026 m. nemokamuose kursuose ir nuotoliniu būdu planuojama apmokyti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, tam skiriant papildomus 300 tūkst. eurų. Rudenį įvairiose sostinės vietose turėtų pradėti veikti reguliarūs lietuvių kalbos klubai, o iki gruodžio 31 d. užsieniečiams planuojama suteikti galimybę savarankiškai mokytis specialioje platformoje.
