Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) deda pastangas atstatyti elektros tiekimo tinklus po praėjusį savaitgalį šalį nusiaubusios rekordinės audros. Nors tiekimas jau visiškai atkurtas Klaipėdos ir Šiaulių regionuose, o didžioji dalis sutrikimų pašalinta kituose regionuose, visoje Lietuvoje apie 30 tūkst. klientų vis dar neturi elektros dėl itin sudėtingų ir didelių tinklo pažeidimų.
Daliai klientų užtikrintas laikinas elektros tiekimas generatoriais, kol bus visiškai užbaigti tinklo remonto darbai. Visos ESO komandos mobilizuotos, siekiant kuo greičiau sutvarkyti gedimus. Planuojama, kad remonto darbai bus užbaigti per artimiausias kelias dienas.
„Suprantame žmonių nusivylimą ir jų patiriamus nepatogumus dėl užsitęsusio elektros tiekimo atstatymo. ESO ir rangovų komandos dirba dieną ir naktį, tačiau pažeidimų mastas yra beprecedentis. Iškart po audros buvo planuojama visus atstatymo darbus užbaigti per savaitę, tačiau vėliau išaiškėjo tikrasis padarytos žalos mastas, ypač nutolusiose, miškingose vietovėse. Kai kur tinklo atstatymas net nėra įmanomas – jį turime įrengti iš naujo. Prisiimame atsakomybę už netikslią pradinę žalos atstatymo prognozę ir vis dar elektros neturintiems klientams svarstome papildomas kompensavimo galimybes“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
Ten, kur tinklo pažeidimų daugiausia ir remonto darbai užtruks ilgiau, nei planuota, veikia generatoriai – jų skirtingose šalies vietose yra daugiau nei 300. ESO komanda nuolat ieško papildomų galimybių laikinam elektros tiekimui užtikrinti. Apie papildomus generatorius seniūnijose galima sužinoti generatorių žemėlapyje.
Pasak R. Juodkienės, po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros iš viso užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. tinklo pažeidimų, vietomis elektros linijos visiškai suniokotos ir ištisus tinklo ruožus reikia tiesti naujus. Piko metu be elektros tiekimo buvo likę daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų. Šiuo metu elektros tiekimas atkurtas jau beveik 90 proc. klientų. Didžiausi ir sudėtingiausi sutrikimai likę Anykščių, Molėtų, Utenos ir Zarasų, Ukmergės savivaldybėse. Visus juos planuojama pašalinti iki rugsėjo 3 dienos.
Atnaujintą informaciją apie 10 proc. klientų, kuriems dar nėra atnaujintas elektros tiekimas, galima rasti čia.
Šeštadienio popietę tiekimas visiškai atkurtas Šiaulių miesto ir rajono, Mažeikių raj., Akmenės raj., Druskininkų, Vilniaus miesto, Kauno miesto, Šalčininkų raj., Klaipėdos miesto ir rajono, Neringos, Kretingos raj., Palangos miesto, Rietavo raj., Skuodo raj., Telšių raj., Gargždų raj. savivaldybėse.
Daugiau nei tūkstantis darbuotojų šiuo metu dirba, kad elektra kuo greičiau atsirastų šiuose regionuose: Utenos (14 tūkst. klientų), Kauno (5,7 tūkst. klientų), Panevėžio (6,7 tūkst. klientų), Alytaus (2,4 tūkst. klientų), Šiaulių (590 klientų), Vilniaus (400 klientų), Klaipėdos (96 klientai).
Privatiems ir verslo klientams, kuriems elektros tiekimas dėl audros padarinių atkurtas vėliau nei per 72 valandas, priklausys kompensacija. Ji bus pritaikyta įprasta tvarka – klientams dėl jos kreiptis nereikės. Taip pat ESO papildomai supaprastinta tvarka atlygins gyventojams tiesioginius audros nuostolius. Daugiau apie kompensacijas informacijos čia.
„Kompensacijos bus mokamos visiems klientams, kuriems elektros energijos tiekimas nebuvo atkurtas per 72 val. Suprantame, kad žmonės patyrė daug nuostolių, todėl sklandžiai veiks visi kompensavimo mechanizmai: numatytas įstatyme, tiesioginių nuostolių ir žalos atlyginimo. Ir kuo ilgiau įmonė ar žmogus neturėjo elektros, tuo kompensacija bus didesnė“, – sako R. Juodkienė.
Audra dar kartą parodė, kad didžiausią riziką elektros tinklui kelia oro linijos, ypač miškingose teritorijose. ESO duomenimis, apie 86 proc. elektros tiekimo sutrikimų užfiksuota būtent miškingose vietovėse, kur virstantys medžiai ir lūžtančios šakos pažeidžia elektros linijas bei atramas.
Vienas efektyviausių būdų mažinti šią riziką – oro linijas keisti požeminiais kabeliais.
ESO valdo apie 135 tūkst. kilometrų elektros tinklo, iš jų apie 39 proc. jau sudaro kabelinės linijos. Bendrovė prioritetą kabeliavimui teikia labiausiai pažeidžiamose vietose, pirmiausia miškingose teritorijose.
Vien per praėjusius metus miškingose teritorijose ESO sukabeliavo 368 kilometrus oro linijų. Iki 2028 metų planuojama kabelinėmis pakeisti apie 2 tūkst. kilometrų oro linijų, o 2026 metais miškingose teritorijose numatyta pakloti apie 700 kilometrų kabelių.
