Visuomenėje aktyviai diskutuojant apie trumpėjančius tekstus, pagreitintą bendravimą ir skaitmeninės kalbos įtaką, Klaipėdos universitetas (KU) pabrėžia: jaunajai kartai gyvas, taisyklingas, jautrus ir kūrybiškas lietuviškas žodis išlieka svarbus. Tai įrodė gegužės 6 d. KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete įvykęs 21-asis moksleivių meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkursas „Lietuviško žodžio šviesoje“, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.
Šių metų konkursas į Klaipėdą pritraukė apie 150 moksleivių iš Klaipėdos, Mažeikių, Kretingos, Šilutės, Akmenės, Palangos, Neringos ir kitų Vakarų Lietuvos miestų bei miestelių. Jaunuosius skaitovus ir dainuojamosios poezijos atlikėjus konkursui ruošė daugiau nei 50 pedagogų.
Tokie skaičiai ne tik atspindi renginio tradicijos tvirtumą, bet ir liudija platesnį reiškinį – nemaža dalis moksleivių vis dar nori kalbėti lietuviškai viešai, raiškiai, prasmingai ir atsakingai. Jie renkasi literatūros tekstą, sceną, tiesioginį bendravimą su klausytoju ir patirtį, kuri lavina ne tik meninius įgūdžius, bet ir pasitikėjimą savimi, kritinį mąstymą, emocinį jautrumą bei pagarbą kalbai.
„Gausus konkurso dalyvių skaičius rodo, kad moksleivių meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkursas ,,Lietuviško žodžio šviesoje“ yra ypač svarbus įvykis šių dienų globalizacijos grėsmių paveiktame pasaulyje jaunajai kartai ir jų pedagogams – tai bendraminčių, kuriems rūpi Klaipėdos, Klaipėdos krašto ir visos Lietuvos unikalios lietuviškos kultūros ateitis, susibūrimas“, – teigia viena iš renginio organizatorių, doc. Virginija Kochanskytė.
Inga Norkūnienė, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ kūrybinė praktikė, po renginio dalinosi: „Jau 21 metus be pertraukos rengiame moksleivių meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkursą, nes per du dešimtmečius matome, kad skaitantys, tekstą suvokiantys, jį analizuojantys, esmės skaitomuose tekstuose ieškantys jauni žmonės, lydimi savo mokytojų, auga brandūs, kūrybiški, empatiški ir nuo pat mažų dienų ugdosi gebėjimą ne tik atrasti autentišką save, bet ir mokosi kantrybės klausytis bei girdėti vieni kitus, taip pat susitinka su aktoriais, režisieriais, rašytojais, poetais, literatais, muzikais bei akademiniais darbuotojais ir tampa atsakingo žodžio bendruomene!“
Kalba – ne tik mokomasis dalykas, bet ir visuomenės jungtis
Konkurso tikslas – skatinti jaunus žmones domėtis lietuvių literatūra, puoselėti kalbą kaip tautinės ir kultūrinės tapatybės pagrindą, ugdyti kūrybišką, mąstančią ir atsakingą asmenybę. Tačiau ši iniciatyva turi ir platesnę visuomeninę reikšmę.
Kalba yra ne tik mokyklos programa ar egzaminų tema. Ji yra būdas kurti ryšį, suprasti kitą, dalyvauti kultūroje, aiškiai reikšti mintis ir atsakingai veikti viešojoje erdvėje. Todėl jaunųjų skaitovų konkursas tampa vieta, kurioje matyti, kad lietuvių kalba jaunimui gali būti gyva, aktuali ir kūrybiška.
Konkurso meno vadovė, aktorė, režisierė, Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė atidarymo metu pabrėžė lietuviško žodžio, mokslo ir dvasingumo svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Pasak jos, tekstas scenoje tampa daugiau nei perskaitytais žodžiais – jis leidžia jaunam žmogui mąstyti, jausti, pasirinkti ir kurti savo santykį su kultūra.
„Literatūra, poezija – yra tverianti žmoguje naujo užgimimą. Rašytojas, poetas tarytum pratęsia Dievo darbą – nepailstančiu žodžiu magiškai keičia žmogaus vidaus pasaulį – atveria, praplečia, protina, turtina mūsų minčių, jausmų, vaizduotės erdves“, – sako doc. Virginija Kochanskytė.
KU – erdvė, kur lietuvių kalba tampa ir kultūra, ir profesiniu keliu
Klaipėdos universitetui šis konkursas – ne tik tradicinis renginys. Tai nuosekli Universiteto misijos dalis: telkti regiono švietimo ir kultūros bendruomenę, stiprinti humanitarinį ugdymą, puoselėti lietuvių kalbą ir atverti jaunimui jos profesines perspektyvas.
Ypač simboliška, kad konkursas vyksta artėjant bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas. Nuo birželio 1 d. būsimi studentai galės teikti prašymus studijuoti universitetuose ir kolegijose. Tiems, kuriems lietuvių kalba, literatūra, tekstų kūrimas, kultūra ir komunikacija yra artima sritis, Klaipėdos universitetas siūlo Lietuvių filologijos bakalauro studijų programą.
Šios studijos skirtos jauniems žmonėms, kurie nori giliau pažinti lietuvių kalbą ir literatūrą, mokytis kurti, redaguoti ir profesionaliai pristatyti tekstus, o ateityje savo gebėjimus pritaikyti švietime, kultūroje, žiniasklaidoje, leidyboje, viešuosiuose ryšiuose ar kitose srityse, kuriose reikalingas kalbos, literatūros ir komunikacijos išmanymas.
„Kasmet konkurso dalyvių skaičius auga, tad akivaizdu, kad ši iniciatyva yra reikalinga. Tikiu, kad tarp konkurso dalyvių yra ir būsimųjų mūsų valstybės kūrėjų. Šis renginys kviečia mylėti žodį, knygą, nepamiršti skaityti ir suprasti, kad kalba yra viena svarbiausių mūsų kultūros atramų“, – sakė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Pasak rektoriaus, Universitetui svarbu, kad jauni žmonės matytų lietuvių kalbą ne kaip siaurą mokomąjį dalyką, o kaip gyvą, kūrybišką ir visuomenei reikalingą kompetenciją.
Renginyje – skaitymas, dainuojamoji poezija ir kūrybinės edukacijos
Konkurso dalyviai atliko poezijos, prozos, humoristinius tekstus bei dainuojamosios poezijos kūrinius. Renginio atidarymo metu dalyvius, mokytojus ir svečius pasveikino atlikėjų pora Vilija Gruodytė-Šeputienė ir Ramūnas Zebleckis-Šeputis, klausytojams dovanoję dainuojamosios poezijos kūrinius.
Po renginio doc. Virginija Kochanskytė neslepia dėkingumo: „Brangintina, kad į konkurso darbą įsijungia ir su jaunimu kūrybinėmis patirtimis geranoriškai nuo pirmojo konkurso dalinasi Klaipėdos profesionalūs menininkai, pedagogai, žurnalistai tiek vertinimo komisijos darbe, tiek edukacijose.“
Konkurso programa buvo papildyta edukacinėmis veiklomis skirtingų amžiaus grupių moksleiviams ir juos atlydėjusiems mokytojams. 9–12 klasių mokiniams teatro pedagogas ir režisierius Karolis Makauskas vedė meninio skaitymo edukaciją, o autorinių dainų kūrėjas ir atlikėjas Jonas Baltokas dalijosi dainuojamosios poezijos patirtimis.
5–8 klasių dalyvius kūrybinėms veikloms kvietė poetai Dainius Sobeckis ir Joris Sobeckis, o mažiausiems konkurso dalyviams – 1–4 klasių moksleiviams – edukaciją vedė asociacijos „Kūrybinės jungtys“ kūrybinė praktikė Inga Norkūnienė kartu su šuniuku Kuršiu.
Mokytojams surengta režisieriaus prof. Gyčio Padegimo paskaita „Kūrybiškumas ir teksto interpretacija“. Dalyviams išduoti Klaipėdos universiteto Mokymosi visą gyvenimą centro kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai.
Mokytojams doc. Virginija Kochanskytė skiria atskirą padėką: „Didi pagarba ir padėka Mokytojams, atsidavusiai tęsiantiems knygnešių misiją – nuostabiai gražia lietuvių literatūra jaunų žmonių širdyse įdaiginti lietuvybę ir stiprinti lietuviškos Lietuvos valstybės išlikimo viltį. Ir nuostabiausia konkurso dovana – jaunųjų dalyvių entuziastingas kūrybiškumas, žaižaravęs giliomis mintimis, švelniausiais jausmais ir branda taip subtiliai atsiskleidusia per lietuvišką žodį. Jaunieji bičiuliai, stropiai dirbdami, jūs galite pasiekti, atrodytų, net nepasiekiamų, aukštumų! Viskas jūsų jėgoms! Sėkmė, laimė šypsosi atkakliausiems, kūrybingiausiems!“
Dalyvius vertino kultūros, teatro ir akademinės bendruomenės atstovai
Jaunuosius konkurso dalyvius vertino aktoriai, režisieriai, Klaipėdos universiteto dėstytojai, poetai ir dainuojamosios poezijos kūrėjai: doc. Virginija Kochanskytė, Daiva Molytė-Lukauskienė, Inga Norkūnienė, dr. Jūratė Grigaitienė, prof. dr. Dalia Pakalniškienė, Alvydas Lenkauskas, Regina Šaltenytė, Vilija Gruodytė-Šeputienė ir Ramūnas Zebleckis-Šeputis.
Konkursą organizavo Klaipėdos universitetas kartu su partneriais: dienraščiu „Vakarų ekspresas“, UAB „Promo plius“, Klaipėdos dramos teatru, Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru bei leidyklomis „Eglė“, Klaipėdos universiteto leidykla, „Flavija“ ir „Obuolys“.
Konkurso laureatai
1–4 klasių grupė
Didysis prizas už įtaigiausią literatūrinio kūrinio raišką skirtas Nikolei Granickaitei iš Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro.
Už įtaigią literatūrinio kūrinio raišką apdovanotos Ela Karvelytė iš Klaipėdos rajono Plikių Ievos Labutytės pagrindinės mokyklos, Arielė Zažeckytė ir Austėja Sudintaitė iš Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos.
Už įdomią asmeninę teksto interpretaciją apdovanoti Luknė Čepulytė iš Mažeikių „Ventos“ progimnazijos, Naglis Kuznecovas iš Neringos meno mokyklos ir Amelija Jakučiūnaitė iš Klaipėdos „Vaivorykštės tako“ gimnazijos.
5–8 klasių grupė
Didysis prizas už įtaigiausią literatūrinio kūrinio raišką skirtas Karoliui Kirjanovui iš Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro.
Už įtaigią literatūrinio kūrinio raišką apdovanoti Austėja Miliūtė iš Mažeikių „Ventos“ progimnazijos, Herkus Markevičius iš Klaipėdos licėjaus ir Milda Vilovaitė iš Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijos.
Už įdomią asmeninę teksto interpretaciją apdovanoti Erikas Varnelis iš Klaipėdos „Universa Via“, Nojus Zubė iš Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos ir Greta Žąsytytė iš Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro.
9–12 klasių grupė
Meninio skaitymo sekcijoje Didysis prizas už įtaigiausią literatūrinio kūrinio raišką skirtas Dominykui Adomaičiui iš Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro.
Už įtaigią literatūrinio kūrinio raišką apdovanoti Aistė Sofija Keršytė iš Neringos gimnazijos, Nojus Trapas iš Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos ir Beatričė Faustina Poškaitė iš Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos.
Už įdomią asmeninę kūrinio interpretaciją padėkos skirtos Elijui Skersiui iš Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos, Robertai Brasaitei iš Palangos senosios gimnazijos ir Domantui Vaitkui iš Palangos senosios gimnazijos.
Dainuojamosios poezijos sekcija
Didysis prizas už įtaigiausią dainuojamosios poezijos kūrinio raišką skirtas Barborai Butvilaitei iš Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos.
Už įtaigią dainuojamosios poezijos kūrinio raišką apdovanoti Gabrielius Žiubrys iš Kretingos Pranciškonų gimnazijos ir Nojus Stankus iš Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos.
