Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas prognozuoja, kad iš antrosios pensijų pakopos pasitraukiančių žmonių srautas toliau mažės, o naujų kaupimo sutarčių daugės.
Balandį–birželį iš antrosios pakopos fondų pasitraukė 115,7 tūkst. žmonių, arba 7,2 proc. tuometinių dalyvių. V. Rūko teigimu, tai buvo penkis kartus mažiau nei per pirmąjį reformos ketvirtį.
Bendrąja tvarka kaupimą nutraukė 104,5 tūkst. žmonių, 9,5 tūkst. pasitraukė artėdami prie pensinio amžiaus, dar 1,7 tūkst. – dėl sunkios ligos. Ketvirtadalį sukauptų lėšų išsiėmė 5,7 tūkst. dalyvių, tačiau jie liko kaupti sistemoje.
Jei trečiąjį ketvirtį pasitraukimų skaičius vėl sumažėtų penkis kartus, prie kaupimo prisijungiančių žmonių galėtų būti daugiau nei iš jo pasitraukiančių, svarstė asociacijos vadovas.
V. Rūkas pasitraukimų lėtėjimą aiškino tuo, kad vėlesnių bangų dalyviams pinigų nebereikėjo skubiai, jie labiau pasitikėjo fondų valdytojais ir investavimo nauda. Jo teigimu, antrosios pakopos fondų vidutinė svertinė grąža nuo metų pradžios siekė 9 proc.
Per pirmuosius tris reformos mėnesius iš sistemos pasitraukė beveik 550 tūkst. žmonių – apie 40 proc. dalyvių, o fondų turtas sumažėjo 4,4 mlrd. eurų. Iki antrojo ketvirčio pabaigos iš kaupimo buvo pasitraukę 42,8 proc. dalyvių.
Liepos viduryje antrojoje pakopoje toliau kaupė 781 tūkst. žmonių, palyginti su maždaug 1,4 mln. iki reformos. Fondų turtas siekė apie 5,82 mlrd. eurų.
Pereinamasis laisvo pasitraukimo laikotarpis galioja nuo 2026 metų sausio 1 dienos iki 2027 metų gruodžio 31 dienos. Šiuo metu pasitraukti gali visi dalyviai, nepriklausomai nuo amžiaus, stažo ar sukauptos sumos.
Vidutiniškai vienas pasitraukęs gyventojas buvo sukaupęs kiek daugiau nei 9 tūkst. eurų. Į banko sąskaitą jam pervedama jo įmokų ir investicinio rezultato dalis – vidutiniškai apie 6,4 tūkst. eurų, o valstybės bei „Sodros“ įmokų dalis grįžta į „Sodrą“ ir didina būsimą pensiją.
