Prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Vaidas Augustinavičius pareiškė, kad reikia gerbti vieniems kitus, tačiau į Lietuvą atvykstantys migrantai privalo integruotis į visuomenę — mokytis lietuvių kalbą ir gerbti šalies papročius. Antradienį „Žinių radijuje“ kalbėjęs patarėjas taip reagavo į diskusijas, kilusias po Kauno mečetės administracijos paskelbto prašymo nedemonstruoti fizinio artumo greta maldos namų.
Augustinavičius pabrėžė, kad sugyvenimas turi būti abipusis procesas. „Istoriškai Lietuvoje skirtingos kultūros, tautybės tikrai sugyvendavo. Tai reikia vieni kitus gerbti. Bet lygiai taip pat migrantai turi integruotis į Lietuvos visuomenę: mokintis lietuvių kalbą, gerbti lietuvių papročius“, – sakė jis.
Patarėjas teigė, kad prezidentas Gitanas Nausėda mato būtinybę stipriau valdyti imigracijos mastą. Anot jo, Lietuvoje jau yra 7,5 proc. užsieniečių ir šį dydį būtina riboti. „Reikia atliepti verslo interesus, kad tų darbuotojų būtų, bet tai nėra kalba, jog mes turėsime labai daug užsieniečių, jie visi integruosis ir visi gyvens visą laiką“, – sakė Augustinavičius.
Diskusijas sukėlė Kauno mečetės administracijos socialiniame tinkle paskelbtas prašymas jos teritorijoje „pernelyg atvirai nedemonstruoti intymaus fizinio artumo“ ir vengti elgesio, kuris keltų nepatogumą kitiems lankytojams ar būtų netinkamas vaikams. Įrašas paskelbtas reaguojant į incidentą, kai likus kelioms dienoms iki pranešimo jauna pora mečetės teritorijoje užsiėmė seksualine veikla.
Muftijus Aleksandras Beganskas nurodė, kad prašymas paskelbtas dėl pasikartojančio netinkamo elgesio prie maldos namų, primindamas, jog šalia yra ir kapinės. Musulmonų bendruomenė tikino iš visuomenės teprašiusi pagarbos, tačiau įrašas sulaukė kritikos, o komentavimo galimybė vėliau buvo apribota. Parlamentaras Vytautas Sinica (Nacionalinis susivienijimas) prašymą pavadino „pirmomis kregždėmis“, esą bandymu priversti lietuvius prisitaikyti savo šalyje.
Pirmadienį prezidentas Nausėda pateikė Seimui Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties ir kitų teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama geriau valdyti migraciją ir spręsti darbuotojų trūkumo ūkyje problemą. Siūlomas naujas terminuotų darbo leidimų modelis labiausiai tiktų užsieniečiams, neketinantiems Lietuvoje gyventi nuolat — pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojams ar statybininkams — ne ilgesniam nei dvejų metų terminui. Pasibaigus šiam laikotarpiui, užsieniečiai privalėtų išvykti iš Lietuvos bent pusmečiui.
Modelis numato spartesnę atvykimo ir prašymų nagrinėjimo procedūrą, kad verslas galėtų greičiau įdarbinti darbuotojus ten, kur jų trūksta. Tokie užsieniečiai galėtų dirbti tik pas konkretų darbdavį ir negalėtų jo keisti. Bendra metinė imigracija negalėtų viršyti 1,4 proc. Lietuvos gyventojų skaičiaus, o metinę kvotos dalį nustatytų Vyriausybė. Trečią kartą per 10 metų leidimo gyventi besikreipiantys užsieniečiai turėtų išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, taip pat būtų stiprinamas tikrinimas dėl nacionalinio saugumo ir ilginami minimalūs patikros terminai. Aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių apribojimai nebūtų taikomi. Prezidentas pabrėžė siekiantis „valdomos, legalios ir efektyvios migracijos“, mokantis iš kitų Europos valstybių migracijos politikos klaidų.
