Nors vasara yra atostogų pikas, statistika atskleidžia paradoksą: daugelis žmonių, net ir jausdami akivaizdų poilsio trūkumą, neišnaudoja visų jiems priklausančių atostogų dienų. Kai kuriose organizacijose vis dar gajus požiūris, kad atostogų „išbraukimas“ iš metinių planų padeda didinti pelningumą. Tačiau tyrimai rodo priešingai – darbuotojai, dirbantys be pakankamo poilsio, praranda produktyvumą, todėl atostogų planavimas turėtų tapti natūralia kiekvienos organizacijos higiena.
Daugiau atostogų – didesnis jų trūkumo jausmas?
Lietuvos darbo kodeksas aiškiai reglamentuoja atostogų suteikimą: darbdavys privalo suteikti kasmetines atostogas, o bent viena jų dalis negali būti trumpesnė nei 10 dienų. Europoje vidutiniškai suteikiama 20–22 atostogų dienos, o ilgiausiomis atostogomis pasaulyje gali džiaugtis Jemeno ir Jungtinių Arabų Emyratų darbuotojai – net 46 dienos.
Tačiau skaičiai ne viską pasako. Jau 24-us metus bendrovės „Expedia“ atliekamas tyrimas „Vacation Deprivation“ atskleidžia įdomų paradoksą: šalyse, kuriose atostogų santykinai daugiau – pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Vokietijoje – žmonės jaučia didesnį atostogų trūkumą nei ten, kur jos trumpesnės, tarkime, Japonijoje. Ir net jausdami šį trūkumą, darbuotojai visų atostogų neišnaudoja. Dažniausiai nurodoma priežastis – darbdavių spaudimas.
Kodėl atostogos – būtinybė, o ne prabanga
Tiek sveikas protas, tiek tyrimai patvirtina: atostogos teigiamai veikia psichikos sveikatą ir kognityvines funkcijas. Jos išstumia žmogų iš kognityvinio komforto zonos – smegenys, pripratusios prie monotonijos, praranda koncentraciją ir minčių aštrumą. JAV Klivlando klinikos duomenimis, atostogos taip pat nutraukia įprastą streso ciklą: smegenys pailsi, o naujos patirtys ir veiklos pakeitimas formuoja naujas neuronų jungtis.
Kartais tenka išgirsti „Neisiu atostogų, nes nieko nesuplanavau“ arba „Grįžęs būnu dar labiau pavargęs“. Tačiau naujausi tyrimai, tarp jų 2025 m. Ines Nurja ir Ilirjada Bendo atliktas tyrimas, rodo, kad atostogų efektas išlieka nuo 21 iki 43 dienų – priklausomai nuo to, kiek žmogus sugebėjo atsiriboti nuo darbo ir kaip sistemingai į jį sugrįžo.
Vadovas – pavyzdys, o ne kliūtis
Darbuotojų požiūrį į pilnavertes atostogas vadovai pirmiausia formuoja savo pavyzdžiu – patys skirdami laiko ilgesniam poilsiui. Vadovams, kaip ir visiems, atsitraukimas yra būtinas. Tačiau tai duoda ir papildomos naudos organizacijai: pavaduojantys kolegos realiu laiku mokosi vadybinių darbų ir auga kaip specialistai ar būsimi vadovai. Tai kartu ir pasitikėjimo stiprinimas, ir savotiškas testas, kaip organizacija geba funkcionuoti be kertinių žmonių.
Svarbu ir tai, kiek vadovas geba „atsijungti“. Kartais užtenka paprasto susitarimo: „Netikrinsiu „Teams“ ir el. pašto, o jei nutiks kas nors kritiškai svarbaus – skambinkite.“ Tokia žinutė komandai suteikia pasitikėjimo, kad ir jie gali ramiai atsijungti nuo darbų.
Atskiro dėmesio verta ir vis populiarėjanti „darbostogų“ (angl. workation) sąvoka – kai dirbama persikėlus į kitą vietą ar šalį. Darbas nuotoliu gali sukurti poilsio iliuziją, tačiau nuovargio kartais susikaupia net daugiau nei dirbant įprastai. Todėl ir suteikiant „darbostogas“ verta sutarti, kada žmogus iš tikrųjų atostaus.
Kaip suprasti, kad atostogų jau reikia?
Iš tiesų, „supratinėjimo“ neturėtų reikėti – ilgesnės atostogos bent kartą per metus turėtų būti įprasta higiena. Vis dėlto yra aiškūs ženklai, kad poilsis būtinas: sekmadieninis nerimas, „užliejimo“ jausmas, kai atrodo, jog neįmanoma susitvarkyti su darbų sąrašu, sunkumai priimant sprendimus, emocinis disbalansas net paprastose situacijose, dėmesio stoka.
Dažna klaida prieš atostogas – bandymas atlikti visus įmanomus darbus, kad niekam nieko nepaliktum. Taip pervargstama dar labiau, didėja klaidų tikimybė, o darbai kolegas vis tiek pasiekia – tik netikėtais būdais. Kita klaida – baimė atsijungti nuo el. pašto ir darbinių žinučių. Kartais už jos slypi slaptas nerimas: „O kas, jeigu paaiškės, kad darbai vyksta ir be manęs?“ Vadovo užduotis – šiuos nerimus įvardyti ir susitarti dėl atostogavimo tvarkos.
Stipriausi žmonės – tie, kurie geba pasirūpinti savimi, kad ilgainiui galėtų pasirūpinti kitais. O organizacijoms verta prisiminti: produktyvumo siekiančioje visuomenėje poilsio planavimas nėra išlaidos. Tai investicija, be kurios produktyvumas tiesiog neįmanomas.
