Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Finansų ministerija ir nacionaliniu plėtros banku ILTE penktadienį pasirašė susitarimą, kuriuo skatinamosios finansinės priemonės „Perspektyva“ finansavimas didinamas 30 mln. eurų. Iš viso šiai priemonei, skirtai taikomiesiems moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacinei (MTEPI) veiklai skatinti, bus skirta 183,5 mln. eurų.
Lėšos padės verslui greičiau pateikti inovacijas rinkai
„Perspektyva“ skirta padėti verslui kurti inovatyvius produktus bei technologijas ir greičiau pateikti juos rinkai. Ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo teigimu, papildomas priemonės finansavimas suteiks verslui daugiau galimybių investuoti į MTEPI veiklą.
Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios finansuoti projektai apima biotechnologijų, medicinos, lazerinių technologijų, dirbtinio intelekto, energetikos, skaitmeninių sprendimų, žiedinės ekonomikos ir pažangiosios gamybos sritis. Tarp finansuotų projektų – femtosekundinių lazerių ir mikroskopų kūrimas, išmaniosios energijos kaupimo sistemos, medicinos diagnostikos sprendimai, elektromobiliams skirti kabeliai ir blokų grandinės technologijomis grįstos platformos.
Papildomas finansavimas siejamas su ekonomikos transformacijos planu „3i“, kuriuo Lietuva siekia iki 2030 metų padvigubinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, o darbuotojų produktyvumą pakelti iki 90 proc. Europos Sąjungos vidurkio.
Auditas parodė, kad panaudota tik pusė inovacijoms skirtų lėšų
Susitarimas pasirašytas kitą dieną po to, kai Valstybės kontrolė ketvirtadienį paskelbė verslo inovacijų skatinimo sistemos audito rezultatus. Auditas nustatė, kad nuo 2022 metų iki 2025 metų pirmojo pusmečio verslo inovacijoms skatinti buvo skirta 3,02 mlrd. eurų, tačiau panaudota tik apie 1,5 mlrd. eurų – maždaug pusė lėšų.
Per audituojamą laikotarpį taikytos 174 finansavimo priemonės, tačiau, Valstybės kontrolės duomenimis, iš 28 detaliau vertintų finansinių priemonių tik šešios buvo aiškiai pagrįstos duomenimis apie realius verslo poreikius. Iš 1,68 mlrd. eurų, numatytų detaliau vertintoms priemonėms, nepanaudota liko daugiau kaip 1 mlrd. eurų, o daugiau nei pusė priemonių nepaskirstė bent 90 proc. suplanuoto finansavimo.
Auditoriai taip pat konstatavo, kad inovacijų infrastruktūra valdoma fragmentiškai, ne visada vertinama, kokį rezultatą sukūrė finansuoti projektai, o mažėjant ES paramai valstybė dar nėra numačiusi, kaip užtikrins ilgalaikį inovacijų finansavimą. Be to, tik 41 proc. tiesioginę inovacijų paramą gavusių įmonių – 122 iš 301 – papildomai pasinaudojo MTEP mokesčių lengvatomis, o naudojimasis jomis per trejus metus sumažėjo 5 proc. Valstybės kontrolė rekomendavo pereiti nuo pavienių priemonių finansavimo prie nuoseklios inovacijų kūrimo grandinės – nuo mokslinių tyrimų iki produktų rinkoje.
Ministerija žada į rezultatą orientuotus pokyčius
E. Grikšas pareiškė, kad auditas patvirtina, jog Lietuvos inovacijų sistemai reikia nuoseklių, į rezultatą orientuotų pokyčių. Pasak ministro, valstybės paramos sėkmė turi būti matuojama ekonominiu poveikiu – naujomis technologijomis, eksportu, produktyvumu ir geriau apmokamomis darbo vietomis, o ne paskirstytų lėšų suma.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia audito rekomendacijas jau įgyvendinanti per planą „3i“: paprastinamos MTEP mokesčių lengvatos, mažinama administracinė našta įmonėms, taip pat siekiama mažinti priklausomybę nuo ES finansavimo šaltinių.
