2026 m. rugpjūčio 10 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus regione susikaupė apie 21 tūkst. tonų atliekų, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Audrius Radvilavičius primygtinai ragina nedelsiant paskelbti konkretų krizės suvaldymo planą. Parlamentaras pabrėžia, kad būtina nustatyti atsakomybę už susidariusią padėtį, tačiau vien kaltininkų paieška neišspręs atliekų krizės.
„Turėsime atsakyti į klausimus, kas neatliko savo darbo, kas vėlavo ir nesusitarė. Tačiau kaltųjų pavardės neišspręs nė tonos atliekų. Svarbiausia šiandien – sustabdyti jų kaupimąsi, apsaugoti žmones ir neleisti vieno regiono krizei išplisti po visą Lietuvą“, – teigia A. Radvilavičiaus.
Apie susidariusią situaciją Seimo narys šįryt kalbėjo ir Lietuvos radijo eteryje.
Vilniaus regione kasdien susidaro apie 700 tonų atliekų. A. Radvilavičiaus teigimu, tokie kiekiai kelia ne tik nemalonius kvapus ar nepatogumus gyventojams, bet ir didina gaisrų, aplinkos taršos bei kenkėjų riziką.
Krizės mastą nulėmė nepasirengimas
Krizės pradžia sietina su gaisru Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo gamykloje. Tačiau, pasak parlamentaro, pats gaisras nepaaiškina, kodėl sistema po daugiau nei metų vis dar nebuvo pasirengusi normaliai funkcionuoti.
„Problemų susidėjo viena ant kitos: neatkurti pajėgumai, operatoriaus ir užsakovo konfliktas, finansiniai nesutarimai, techniniai deginimo apribojimai ir realiai neveikiantis atsarginis planas. Gaisras inicijavo krizę, tačiau jos mastą lėmė nepasirengimas“, – pabrėžia A. Radvilavičius.
Jo nuomone, atliekų tvarkymo sistema neturėtų priklausyti nuo vienos gamyklos, vieno operatoriaus ar vienos jėgainės techninių galimybių. Kiekvienas regionas turi iš anksto žinoti, kaip veiks kilus gaisrui, sugedus įrenginiams, nutrūkus operatoriaus veiklai ar prasidėjus teisiniam ginčui.
Vien deginimu problemos neišspręsime
A. Radvilavičiaus sutinka, kad šiuo metu yra reikalingas Vilniaus kogeneracinės jėgainės atliekų deginimo apimčių didinimas. Tai gali padėti mažinti jau susikaupusį atliekų kiekį, tačiau negali pakeisti visos atliekų tvarkymo sistemos.
Visų pirma, atliekos turi būti tinkamai išrūšiuotos ir paruoštos. Perdirbti tinkamos medžiagos turi būti perdirbamos, biologinės atliekos – tvarkomos atskirai, o deginimui perduodama tik likusi, perdirbti netinkama dalis.
„Jeigu neveikia rūšiavimo grandis, jokia jėgainė problemos neišspręs. Galime didinti deginimo apimtis, tačiau tai bus tik laikinas atliekų kalno mažinimas, o ne tikras sistemos sutvarkymas“, – teigia Seimo narys.
Parlamentaras taip pat įspėja, kad Vilniaus problemos negalima spręsti kitų regionų sąskaita. Vilniaus kogeneracinei jėgainei nebepriimant dalies Alytaus regione paruoštų atliekų, jos pradėjo kauptis Alytuje.
„Negalime gelbėti Vilniaus kurdami naują krizę Alytuje, Kaune ar kitame regione. Atliekos nuo politinio sprendimo nedingsta – jos tik pakeičia adresą“, – sako A. Radvilavičius.
Siūlo penkis neatidėliotinus veiksmus
A. Radvilavičiaus teigimu, susidariusiai situacijai spręsti būtini penki konkretūs veiksmai:
1. Paskelbti viešą krizės suvaldymo planą, kuriame būtų nurodyta, kiek atliekų kasdien susidaro ir sutvarkoma, per kiek laiko bus pašalintos sukauptos atliekos, kas atsakingas už konkrečius darbus ir kokie nustatyti terminai.
2. Skaidriai paskirstyti ribotus deginimo pajėgumus, užtikrinant, kad pagalba Vilniui nesustabdytų atliekų priėmimo iš kitų regionų.
3. Parengti privalomus regionų atsarginius planus, kurie būtų taikomi kilus gaisrui, įrenginių gedimui, nutrūkus operatoriaus veiklai ar atsiradus kitam ilgalaikiam sutrikimui.
4. Stiprinti atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, kad kuo mažiau atliekų patektų į deginimo įrenginius ar sąvartynus.
5. Stabilizavus situaciją atlikti nepriklausomą auditą, kuris nustatytų krizės priežastis, atsakomybę ir tai, kas turės padengti dėl neveikimo atsiradusias papildomas išlaidas.
„Gyventojai neturi už šią krizę mokėti du kartus: pirmą kartą – mokėdami atliekų tvarkymo rinkliavą, antrą – dengdami institucijų ar rangovų klaidų kainą. Atsakomybę nustatyti būtina, tačiau dar svarbiau sukurti sistemą, kuri nesugriūtų dėl vieno gaisro, techninio gedimo ar sutartinio konflikto“, – apibendrina A. Radvilavičius.
Pranešimą paskelbė: Agnė Radžiūtė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.
