Seimo valdyba rugpjūčio 10 dieną bendru sutarimu nusprendė rugpjūčio 25-ąją šaukti neeilinę Seimo sesiją. Joje parlamentarai svarstys prezidento veto dėl sprendimo atsisakyti minimalios Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės dešimtokams.
2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, numatančias, kad tęsti mokslą vienuoliktoje klasėje galėtų mokiniai, PUPP įveikę bent 4 balais. Reikalavimas turėjo įsigalioti nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos.
Tačiau liepą Seimas nusprendė atsisakyti dar neįsigaliojusio slenksčio ir palikti iki tol galiojusią tvarką. Pagal ją pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinus mokymosi pasiekimus.
Prezidentas šį sprendimą vetavo ir pasiūlė minimalios kartelės įsigaliojimą atidėti iki 2029 metų rugsėjo 1 dienos. Prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė veto motyvavo tuo, kad negalima palikti vaikų be bazinių žinių.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigė, kad vienas patikrinimas neturėtų nulemti šešiolikmečio ateities ir riboti jo galimybių tęsti mokslą. Ministerija yra nurodžiusi, kad 1–4 balus gavę mokiniai gautų papildomą mokymosi pagalbą ir galėtų tęsti mokslą pagal vidurinio ugdymo programą.
PUPP privalomas visiems dešimtokams, tačiau pagal dabar galiojančią tvarką jo rezultatai neturi įtakos perkėlimui į aukštesnę klasę. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet patikrinime dalyvavo beveik 30 tūkst. mokinių.
PUPP apima lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pasiekimų patikrinimus, o tautinių mažumų mokiniams vykdomas ir gimtosios kalbos bei literatūros patikrinimas. Šiemet lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimas vyko gegužės 7 dieną, matematikos – gegužės 13-ąją, o tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros – gegužės 19-ąją.
Vertinimo skalėje 1–3 balai reiškia nepasiektą slenkstinį lygį, 4 balai – slenkstinį, 5–6 – patenkinamą, 7–8 – pagrindinį, o 9–10 balų – aukštesnįjį lygį.
