Vilniaus savivaldybė iš savo interneto svetainės ir klientų aptarnavimo sistemos pašalino informaciją rusų kalba bei šia kalba nebepriims gyventojų prašymų ir skundų. Meras Valdas Benkunskas sprendimą vadina proga Vilniaus rusakalbiams pasitikrinti lietuvių kalbos žinias, o premjeras Mindaugas Sinkevičius ragina įvertinti poveikį skirtingoms atvykėlių grupėms.
V. Benkunskas teigė, kad sprendimas bus proga ir daugiau kaip 50 metų Vilniuje gyvenantiems rusakalbiams įvertinti savo lietuvių kalbos žinias.
Mero inicijuotą peticiją, kuria siūloma ne Europos Sąjungos piliečiams po trejų metų gyvenimo Lietuvoje reikalauti bent A2 lietuvių kalbos lygio, per mėnesį pasirašė daugiau nei 22,5 tūkst. žmonių.
M. Sinkevičius savivaldybės sprendimą įvertino dviprasmiškai. Jo teigimu, reikėtų įvertinti, kaip rusų kalbos atsisakymas paveiktų iš Baltarusijos režimo pasitraukusius laisvės kovotojus ir ukrainiečius.
Šeškinės poliklinikoje Vilniuje vieša informacija pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis. Tačiau iš anksto registruojantis pacientą vis dar galima nukreipti pas rusiškai konsultuojantį gydytoją.
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos prekes parduodantys ir paslaugas teikiantys subjektai privalo užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą lietuvių kalba. Pirmus dvejus metus nuo teisės gyventi Lietuvoje dokumento išdavimo užsieniečiams taikomas A1, vėliau – bent A2 lietuvių kalbos reikalavimas.
Valstybinės kalbos inspekcija šiemet jau gavo 213 skundų dėl kalbos reikalavimų pažeidimų. Dažniausiai skundžiamasi dėl pavėžėjų, grožio paslaugų teikėjų ir padavėjų.
„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija rusų kalbos aptarnavimo kol kas neplanuoja atsisakyti. VMI vadovas Martynas Endrijaitis tai siejo su atvykėliais iš Ukrainos ir kai kurių Azijos valstybių. Iki liepos pabaigos VMI telefonu dėl pagalbos rusiškai kreipėsi daugiau kaip 44 tūkst. gyventojų, kai per visus 2025 metus tokių skambučių buvo apie 38 tūkst. Pasak M. Endrijaičio, VMI tokio aptarnavimo atsisakytų, jei taip nuspręstų Seimas arba Vyriausybė.
