Vakarų Europoje 2026 m. birželio–liepos vidutinė temperatūra pasiekė 21,62 °C – tai aukščiausias šio dviejų mėnesių laikotarpio rodiklis stebėjimų istorijoje, pranešė ES Žemės stebėjimo programa „Copernicus“. Naujas rekordas viršijo ankstesnį, nustatytą 2022 metais.
„Copernicus“ teigimu, rodiklis atspindi išskirtinai ilgai Vakarų Europoje užsitęsusį karštį. Birželis šiame regione taip pat buvo karščiausias stebėjimų istorijoje – jo temperatūra 3,06 °C viršijo 1991–2020 m. vidurkį.
Europos vidutinio nuotolio orų prognozių centro klimato strategijos vadovė Samantha Burgess teigė, kad pastovios aukšto slėgio sistemos sulaikė karštį, o išdžiūvęs dirvožemis nebegalėjo natūraliai vėsinti aplinkos ir taip stiprino kaitrą.
Pasikartojusios karščio bangos paskutinėmis dešimčia birželio dienų ir apie liepos vidurį išsekino dirvožemio drėgmę didelėje Vakarų bei Vidurio Europos dalyje. Vakarų Europoje ji buvo reikšmingai mažesnė nei 2022 m. liepą, kai regione vyravo ankstesnė ekstremali sausra.
Pirmuosius du vasaros mėnesius Europą lydėjo karščio bangos, sausra ir miškų gaisrai, o daug šalių fiksavo temperatūros rekordus. Pietryčių Prancūzijos Var departamente nuo liepos 20 d. degęs gaisras apėmė daugiau kaip 60 kv. km ir tapo didžiausiu šiame regione per kelis dešimtmečius.
Ispanijoje iki rugpjūčio pradžios jau buvo išdegę daugiau kaip 200 tūkst. hektarų, o prie Madrido kilęs gaisras tapo didžiausiu pavieniu šalies istorijoje.
Neįprastai žemas Reino, Dunojaus ir Senos vandens lygis keliose šalyse trikdė laivybą, drėkinimą ir elektros gamybą. Žemas Reino lygis kelia grėsmę Vokietijos transportui bei pramonei, o rekordiškai nusekęs Dunojus Vengrijoje paveikė upės vandeniu aušinamos atominės elektrinės darbą.
Nepoliarinių pasaulio vandenynų vidutinė jūros paviršiaus temperatūra liepą pasiekė 20,96 °C – liepos rekordą, viršijusį 2023 m. 20,89 °C rodiklį. Birželį ji taip pat buvo rekordinė ir siekė 20,86 °C.
Liepos pasaulinė priežeminio oro temperatūra buvo 16,90 °C – tai antras šilčiausias liepos rezultatas, pasidalytas su 2024 m. liepa.
