Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi jam užtikrino, jog Pekinas neleis Rusijai panaudoti branduolinio ginklo prieš Ukrainą. Pasak A. Stubbo, liepos 5 d. Suomijos mieste Turku vykusiame susitikime Wang Yi į jo klausimą atsakė: „Mes niekada neleisime, kad tai įvyktų.“
Pekino santraukoje pažadas nepaminėtas
Oficialioje Kinijos paskelbtoje susitikimo santraukoje patvirtinta, kad Wang Yi ir A. Stubbas susitiko Turku. Tačiau joje neminimas nei galimas Rusijos branduolinio ginklo panaudojimas, nei Suomijos prezidento pacituotas Kinijos ministro pažadas. Prieš vizitą Suomijos vyriausybė buvo paskelbusi, kad per susitikimą bus aptariamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir Europos saugumas.
Apie panašią Pekino poziciją anksčiau kalbėjo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Liepos 10 d. jis sakė iš Europos lyderių girdėjęs, kad Kinija „ultimatumo forma“ perspėjo Maskvą net nesvarstyti branduolinio ginklo panaudojimo. Tai buvo V. Zelenskio perduota informacija, o ne viešas Kinijos pareiškimas.
Rugpjūčio 24 d. Ukrainos prezidentas dar kartą paragino Pekiną nebetylėti, reaguoti į Rusijos branduolinius grasinimus ir panaudoti savo įtaką Maskvai, kad ši „atvėsintų įkarštį“.
A. Stubbas Rusijos grasinimus vadina mėginimu skleisti paniką
Rugpjūčio 29 d. paskelbtame interviu A. Stubbas teigė nemanantis, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą prieš Ukrainą arba užpuls kurią nors NATO valstybę. Tokį vertinimą jis grindė turima žvalgybine informacija ir NATO atgrasymu, kurį pavadino stipresniu už bet kurios kitos karinės galios.
Suomijos prezidento nuomone, Maskva branduoline retorika mėgina skleisti paniką ir priversti europiečius svarstyti, ar Rusija dar labiau eskaluos karą, panaudos branduolinį ginklą arba puls NATO ir Europą. Vis dėlto jis ragino Europą ruoštis blogiausiam scenarijui, kad šio būtų galima išvengti.
A. Stubbas mano, kad Rusijos galimybės toliau eskaluoti karą šiuo metu yra ribotos. Pagrindine likusia priemone jis įvardijo naują mobilizaciją, kuri Kremliui galėtų sukelti rimtų vidaus politinių padarinių. Suomijos prezidentas prognozavo, kad Rusija mobilizacijos vis dėlto gali imtis 2026 m. rudenį.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas rugpjūčio 25 d. pranešimus apie galimą mobilizaciją neigė ir vadino Ukrainos skleidžiamais „pramanais“.
Maskva svarsto dažninti balistinių raketų smūgius
Naujienų agentūra „Bloomberg“ rugpjūčio 26 d., remdamasi trimis Kremliui artimais šaltiniais, pranešė, kad Maskva taikos derybas laiko atsidūrusiomis aklavietėje ir rengiasi intensyvinti karą.
Agentūros pašnekovų teigimu, Rusija svarsto dažniau smogti įprastomis, nebranduolinėmis balistinėmis raketomis Ukrainos sostinei Kyjivui, įskaitant miesto centrą, ir infrastruktūrai kituose Ukrainos miestuose. Jie taip pat tvirtino, kad vis daugiau Rusijos pareigūnų taktinį branduolinį ginklą vertina kaip galimą kraštutinę priemonę, nes prezidentui Vladimirui Putinui pralaimėjimas būtų blogesnis už užsitęsusį karą.
Tačiau „Bloomberg“ pabrėžė, kad nėra požymių, jog Rusija praktiškai rengtųsi panaudoti branduolinį ginklą. Carnegie centro ekspertas Alexanderis Gabujevas tokią riziką pavadino itin maža dėl ribotos karinės naudos ir milžiniškos politinės kainos.
Atsakydamas agentūrai D. Peskovas pažadėjo „sunkų atsaką“ į Ukrainos smūgius Rusijos ekonominei infrastruktūrai, bet neigė platesnės karinės eskalacijos poreikį. Pasak jo, Rusijos pajėgos ir taip juda pirmyn.
„15min“ nurodė, kad Rusija turi 1 816 taktinių branduolinių kovinių galvučių, tačiau naujesniu Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto SIPRI vertinimu jų yra apie 1 477. JAV taktinis arsenalas abiem atvejais vertinamas maždaug 200 galvučių. Rusija taip pat turi apie 150 raketų kompleksų „Iskander“, galinčių nešti 10–100 kilotonų branduolines galvutes.
