JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugpjūčio 3 d. vakare Baltuosiuose rūmuose apkaltino naftos bendroves, kad jos „uždirba per daug“ iš tiekimo trūkumo, kilusio dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu, ir paragino mažinti degalų kainas vartotojams.
Trumpas įvardijo „Chevron“ ir „ExxonMobil“
Trumpas tiesiogiai paminėjo JAV naftos milžines „Chevron“ ir „ExxonMobil“. „Chevron“ – per daug pinigų. „ExxonMobil“ – per daug pinigų“, – sakė jis, pridurdamas, kad bendrovės turėtų dalį pelno „grąžinti visuomenei“ ir mažinti mažmenines degalų kainas.
Per tris mėnesius iki birželio pabaigos „ExxonMobil“ ir „Chevron“ kartu uždirbo daugiau kaip 26 mlrd. JAV dolerių pelno. „ExxonMobil“ antrąjį ketvirtį gavo 14,5 mlrd. JAV dolerių pelno, o jos pajamos siekė 116 mlrd. JAV dolerių ir buvo 42 proc. didesnės. „Chevron“ per tą patį laikotarpį uždirbo 12,2 mlrd. JAV dolerių; AP šį rezultatą apibūdino kaip beveik keturis kartus didesnį pelną ir daugiau kaip 70 mlrd. JAV dolerių pajamas.
Trumpas teigė, kad per birželio taikos derybas su Iranu kritus naftos ir dujų kainoms benzinas JAV turėjo pigti iki 2,25 JAV dolerio už galoną. Liepos pabaigoje JAV automobilių organizacijos AAA duomenimis, benzino kaina siekė apie 4,11 JAV dolerio už galoną.
Teisingumo departamentas tiria galimą kainų išpūtimą
Birželio 24 d. Trumpas sakė, kad JAV Teisingumo departamentas tiria naftos bendroves dėl galimo kainų išpūtimo. Tarp jo minimų įmonių buvo „ExxonMobil“, „Chevron“, „Shell“ ir Jungtinės Karalystės energetikos bendrovė BP.
Rugpjūčio 4 d. BP pranešė, kad jos ketvirčio pelnas padvigubėjo iki 5,7 mlrd. JAV dolerių; „Guardian“ verslo tiesioginė apžvalga nurodė 5,73 mlrd. JAV dolerių sumą. BP vadovė Meg O’Neill, atsakydama į Trumpo kritiką JAV televizijai CNBC, sakė suprantanti spaudimą namų ūkiams, bet pabrėžė, kad BP parduodamas produktas priklauso nuo pasaulinės žaliavos kainos.
Klimato kampanijų organizacijos 350.org vadovė Clémence Dubois taip pat kritikavo „Chevron“ ir „ExxonMobil“, sakydama, kad jos pelnosi iš modelio, kuriame paprasti žmonės moka didesnes sąskaitas ir patiria klimato padarinius, įskaitant gaisrus.
Hormūzo sąsiaurio viltys numušė „Brent“ kainą
„Brent“ nafta, pasaulinis naftos kainų etalonas, prieš pirmuosius JAV ir Izraelio smūgius Iranui vasario pabaigoje kainavo apie 70 JAV dolerių už barelį. Balandžio pabaigoje ji buvo pakilusi iki 126 JAV dolerių, o rugpjūčio 4 d. šaltinio publikavimo metu siekė apie 85 JAV dolerius.
AP nurodo, kad Hormūzo sąsiauris tarp Persijos įlankos ir Omano įlankos po smūgių Iranui buvo faktiškai uždarytas tanklaivių eismui; per jį paprastai teka apie 20 proc. pasaulio naftos. Rugpjūčio 4 d. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas CNBC sakė, kad JAV ir Iranas gali „šiandien arba rytoj“ susitarti dėl sąsiaurio atvėrimo. Iranas viešai neigė tiesiogines derybas su JAV ir teigė, kad dėl laivybos maršrutų Hormūzo sąsiauryje kalbasi tik su Omanu.
Po Bessento komentaro „Brent“ kaina smuko: „Guardian“ tiesioginėje apžvalgoje ji krito žemiau 80 JAV dolerių, o „MarketWatch“ nurodė, kad spalio pristatymo „Brent“ užsidarė ties 79,36 JAV dolerio už barelį.
Lietuvoje Lietuvos energetikos agentūra balandžio 7 d. skelbė, kad dėl Artimųjų Rytų konflikto ir sutrikusios laivybos Hormūzo sąsiauryje „Brent“ kaina kovo 2–30 d. pakilo nuo 78 iki 114 JAV dolerių už barelį. Agentūros vertinimu, tai galėjo padidinti degalų kainas Lietuvoje apie 0,21 euro už litrą.
