Socialiniame tinkle „Facebook“ sparčiai plinta advokato padėjėjos ir šeimos įgaliotos atstovės Dalios Jasevičienės įrašas „Kaip „vaiko teisės“ atima iš šeimos mirusį vaiką“, sukėlęs didelį visuomenės rezonansą.
Įraše aprašoma Ukmergės rajono daugiavaikės šeimos istorija paskatino diskusijas dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAT) veiksmų, gydymo įstaigų pareigų bei institucijų tarpusavio informacijos apsikeitimo.
Dalios Jasevičienės viešai paskelbtą įrašą galima perskaityti čia:
Siekdamos patikrinti viešai paskelbtą informaciją, „Regionų žinios“ susisiekė su šeimos įgaliota atstove, advokato padėjėja Dalia Jasevičiene, išanalizavo redakcijai pateiktus dokumentus, medicininius duomenis bei viešai paskelbtą informaciją ir atkūrė šios istorijos chronologiją.
Istorija kelia ne tik skaudžių emocijų, bet ir svarbių klausimų. Kaip galėjo susiklostyti situacija, kai sprendimas dėl vaiko apsaugos poreikio buvo priimtas jau po kūdikio mirties? Ar visos institucijos laiku apsikeitė informacija? Ar priimant sprendimus buvo įvertinta reta genetinė liga, šeimos bendradarbiavimas su medikais ir kitos reikšmingos aplinkybės?
Įvykių chronologija
Gegužės 25 diena. Gimė mergaitė
2026 metų gegužės 25 dieną daugiavaikėje Ukmergės rajono šeimoje gimė mergaitė.
Netrukus gydytojai jai diagnozavo Patau sindromą – retą genetinę ligą, sukeliančią daugybinius apsigimimus ir keliančią didelę grėsmę naujagimio gyvybei.
Birželis. Tėvai ieško medicininės pagalbos
VTAT dokumentuose užfiksuota, kad tėvai kreipėsi į privačią gydymo įstaigą.
Redakcijos turimame dokumente nurodyta, kad 2026 metų birželio 17 dieną įvyko konsultacija privačioje klinikoje „UNDA“. Joje dalyvavo abu tėvai su naujagime. Dokumentuose taip pat pateikta sąskaita faktūra už suteiktą konsultaciją.
Tame pačiame VTAT dokumente užfiksuoti tėvo paaiškinimai, kad dėl gomurio ir lūpos apsigimimų kūdikį pradžioje buvo sunku maitinti krūtimi. Todėl motinos pienas buvo nutraukiamas, o mergaitė maitinama pipete.
Pasak tėvo, šeima tikėjosi, kad vaikui sustiprėjus bus galima tęsti gydymą ir ateityje atlikti reikalingas operacijas.
Liepa. Mama bendradarbiauja su specialistais
Redakcijos turima Ukmergės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro pažyma patvirtina, kad mergaitės mama nuosekliai lankėsi pas psichologę Jurgitą Zakarauskienę.
Pažyma buvo parengta VTAT prašymu ir adresuota Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės miesto skyriui.
Dokumentas rodo, kad šeima bendradarbiavo su pagalbos sistemos specialistais ir naudojosi jiems teikiamomis paslaugomis.
Liepos pabaiga. Gydymas Kauno klinikose
Vaiko būklei pablogėjus, mergaitė buvo paguldyta į LSMU Kauno klinikas.
Kauno klinikos vėliau patvirtino, kad gydymo metu, kilus įtarimų dėl galimos vaiko nepriežiūros, apie situaciją informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Liepos 26 diena. Kūdikio mirtis
2026 metų liepos 26 dieną mergaitė mirė LSMU Kauno klinikose.
Redakcijos turimame medicininiame mirties liudijime kaip pagrindinė mirties priežastis nurodytas sepsis. Taip pat įrašyta pneumonija, ūminis kvėpavimo nepakankamumas, Patau sindromas, įgimtos širdies ydos ir išsekimas dėl prastos mitybos.
Šie duomenys rodo, kad gydytojai nustatė ne vieną, o kelias tarpusavyje susijusias medicinines diagnozes.
Po dviejų dienų priimamas VTAT sprendimas
Praėjus dviem dienoms po mergaitės mirties, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba priėmė sprendimą dėl vaiko apsaugos poreikio ir inicijavo procedūrą dėl visų septynių šeimos vaikų paėmimo.
Vėliau pati tarnyba viešai pripažino, kad sprendimo priėmimo metu nežinojo apie kūdikio mirtį. Pasak VTAT, informacija apie mergaitės mirtį tarnybą pasiekė tik po sprendimo priėmimo.
Būtent ši aplinkybė sukėlė didžiausią visuomenės rezonansą ir paskatino diskusijas, ar tarp gydymo įstaigų ir vaiko teisių apsaugos institucijų veikia pakankamai efektyvus informacijos apsikeitimas.
Institucijų paaiškinimai
LSMU Kauno klinikos viešai nurodė, kad, gydymo metu kilus įtarimų dėl galimos vaiko nepriežiūros, apie situaciją informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Tačiau apie kūdikio mirtį tarnybos papildomai neinformavo.
Savo ruožtu VTAT pažymėjo, kad sprendimai dėl vaiko apsaugos poreikio gali būti peržiūrimi ir keičiami pasikeitus aplinkybėms, o vaikų paėmimas iš šeimos taikomas tik kaip kraštutinė priemonė.
Kol kas viešai nepaskelbta, kokia konkreti informacija buvo perduota tarp institucijų iki sprendimo priėmimo ir kokiu laiku kiekviena iš jų sužinojo apie mergaitės mirtį.
Klausimai, į kuriuos dar laukiama atsakymų
Ši istorija kelia ne vieną svarbų klausimą.
- Kodėl informacija apie kūdikio mirtį laiku nepasiekė VTAT?
- Ar prieš priimant sprendimą buvo surinkta visa medicininė informacija apie vaiko sveikatos būklę?
- Ar buvo įvertinti dokumentai, rodantys šeimos bendradarbiavimą su gydytojais ir kitais specialistais?
- Ar po šio atvejo bus atliktas institucijų veiksmų vertinimas ir, jei bus nustatyta spragų, ar bus keičiamos procedūros, kad panašios situacijos nepasikartotų?
Seimo narys Dainius Varnas: būtina įvertinti sistemos spragas
Situaciją įvertinęs Seimo narys Dainius Varnas sako, kad ši istorija kelia rimtų klausimų dėl institucijų bendradarbiavimo ir galiojančio teisinio reguliavimo.
„Jeigu tokie įvykiai atsitinka ir sukelia didelį rezonansą visuomenėje, vadinasi, įstatyminėje bazėje yra daug spragų. Jas reikėtų peržiūrėti ir taisyti.“ Pasak Dainiaus Varno, būtina įvertinti ir tai, kaip tarp institucijų perduodama informacija. „Reikėtų peržiūrėti ir informacines sistemas, nes matome, kad institucijos tarpusavyje nesusikalba.“
Parlamentaras pabrėžė, kad pirmiausia turi būti nustatytos visos faktinės aplinkybės ir įvertinta, ar šioje istorijoje buvo padaryta institucinių klaidų. „Visą situaciją turi įvertinti teisininkai, pasižiūrėti, kur buvo padarytos klaidos. Jeigu matysime, kad įstatyminėje bazėje yra spragų arba ji nebeatitinka dabartinių realijų, be abejonės, inicijuosime įstatymų pakeitimus.“
Paklaustas apie šeimos nuogąstavimus dėl kitų vaikų, Dainius Varnas sakė, kad kol nėra žinomos visos aplinkybės, daryti kategoriškų išvadų negalima. „Mes nežinome visų priežasčių, dėl kurių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba priėmė sprendimus. Jeigu vienintelė priežastis būtų ši mergaitės mirtis, tai būtų visiškas nesusipratimas. Tačiau jeigu yra ir kitų priežasčių, jų negaliu komentuoti.“
Ši istorija dar nesibaigė
Šiandien ši istorija kelia daugiau klausimų nei atsakymų.
Viešojoje erdvėje paskelbtos aplinkybės, redakcijos išanalizuoti dokumentai ir pačių institucijų pateikti paaiškinimai rodo, kad atsakymų dar trūksta. Kol kas neaišku, ar visos atsakingos institucijos laiku apsikeitė informacija, ar priimant sprendimus buvo įvertinta visa medicininė medžiaga ir ar ši situacija neatskleidė spragų, kurias būtina šalinti.
Nuo atsakymų į šiuos klausimus priklausys ne tik šios šeimos istorijos įvertinimas, bet ir visuomenės pasitikėjimas vaiko teisių apsaugos sistema bei institucijų gebėjimu veikti koordinuotai sudėtingiausiose situacijose.
„Regionų žinios“ ir toliau seks šios istorijos eigą bei sieks išsiaiškinti visas jos aplinkybes.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Kodėl šis įvykis sukėlė didelį visuomenės rezonansą ir pasipiktinimą?
Didžiausią rezonansą sukėlė tai, kad sprendimas dėl vaiko apsaugos poreikio ir procedūra dėl visų septynių šeimos vaikų paėmimo buvo inicijuota praėjus dviem dienoms po dviejų mėnesių kūdikio mirties. Pati Vaiko teisių apsaugos tarnyba pripažino, kad sprendimo priėmimo metu visiškai nežinojo apie kūdikio mirtį, o tai atskleidė kraupias komunikacijos ir informacijos perdavimo spragas tarp institucijų.
Kaip susiklosčiusią situaciją paaiškino gydymo įstaiga ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba?
LSMU Kauno klinikos nurodė, kad gydymo metu, kilus įtarimams dėl galimos vaiko nepriežiūros, pranešė apie tai tarnybai, tačiau apie vėliau įvykusią kūdikio mirtį VTAT papildomai neinformavo. VTAT teigimu, informacija apie mirtį juos pasiekė jau po sprendimo priėmimo, o patys sprendimai dėl vaiko apsaugos poreikio gali būti peržiūrimi ir keičiami pasikeitus aplinkybėms.
Kokių veiksmų po šios istorijos žadama imtis teisinio reguliavimo srityje?
Seimo narys Dainius Varnas pabrėžė, kad teisininkai turi išsamiai įvertinti visas faktines aplinkybes ir nustatyti padarytas institucines klaidas. Jei paaiškės, kad galiojantys įstatymai turi spragų arba informacinės sistemos neužtikrina tinkamo institucijų susikalbėjimo, bus inicijuojami įstatymų pakeitimai, kad tokios situacijos nepasikartotų.
