ES vidaus reikalų ministrai antradienį, rugpjūčio 4 d., 11 val. Lietuvos laiku vaizdo konferencijoje turėjo aptarti Seutos krizės pamokas, kai staigus 50–60 tūkst. žmonių antplūdis iš Maroko į Ispanijos Šiaurės Afrikos eksklavą paaštrino nesutarimus dėl migracijos politikos.
Į Seutą per dvi dienas plūstelėjo dešimtys tūkstančių žmonių
Krizė kilo liepos 30–31 d., kai į Seutą iš Maroko patraukė precedento neturintis žmonių srautas. Daugelis atvykusiųjų bandė patekti į eksklavą plaukdami aplink jūroje esantį pasienio barjerą ar bangolaužį.
Žuvusiųjų skaičius per kelias dienas buvo tikslinamas. Rugpjūčio 1 d. Ispanijos vyriausybė nurodė 67 žuvusiuosius, o AP rugpjūčio 4 d. pranešė apie daugiau kaip 80 žuvusiųjų abiejose sienos pusėse.
Iki rugpjūčio 2 d. beveik visi migrantai jau buvo grįžę arba grąžinti į Maroką. ES pareigūnai teigė, kad nė vienas jų nepasiekė žemyninės Ispanijos ar likusios ES dalies. Po masinio sienos pralaužimo Ispanija Seutos jūros pasienyje su Maroku įrengė 500 metrų ilgio apsauginę užtvarą.
Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska sakė, kad bendradarbiavimas su Maroku leido padėtį pakeisti per 24 valandas, ir pavadino Maroką patikimu partneriu.
Italija ir Danija spaudė Madridą dėl Šengeno
Griežtesnės linijos ES stovykloje aktyviausiai veikė Italija ir Danija. Danijos premjerė Mette Frederiksen pareiškė, kad nekontroliuojama imigracija kelia grėsmę Europai ir Danijai.
Liepos 27 d.–rugpjūčio 2 d. savaitę Italija ir Danija rėmė idėją laikinai pašalinti Ispaniją iš Šengeno erdvės, o Suomija taip pat pritarė Italijos raginimui. Italija paskelbė laikinai taikysianti Šengeno laisvo judėjimo taisyklių sustabdymą atvykstantiems iš Ispanijos jūra ir oru; LRT skelbė, kad ši priemonė turėjo galioti vieną mėnesį.
Madridas atmetė Ispanijos pašalinimo iš Šengeno idėją. Seuta nėra Šengeno erdvės dalis, o keliaujant iš eksklavo į žemyninę Ispaniją ar kitas Šengeno šalis taikomos patikros.
Prancūzija atsiribojo nuo iniciatyvos spausti Ispaniją dėl Šengeno, teigdama, kad tai prilygsta Seutos padėties išnaudojimui politiniais tikslais. Paryžius kartu pabrėžė, kad dauguma atvykusiųjų jau grįžo į Maroką.
Laiškai atskleidė skirtingus ES atsakymus į krizę
Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas rugpjūčio 1 d. laiške ES institucijų vadovams kritikavo kitų valstybių reakcijas kaip savanaudiškas ir ragino bendrą atsaką į tokias krizes.
Per kelias valandas 22 šalys, tarp jų Italija, Danija, Vokietija ir Vengrija, išsiuntė atsakomąjį laišką, reikalaudamos skubių derybų dėl griežtesnio atsako į neteisėtą migraciją. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su kitais ES lyderiais reikalavo skubaus koordinuoto Europos atsako ir laiške pabrėžė išorės sienų apsaugą bei galimus „traukos veiksnius“, įskaitant didelio masto neteisėtai esančių migrantų statuso įteisinimą.
Rugpjūčio 3 d. parengiamosiose ES ambasadorių derybose Ispanijos pasiuntinys reiškė frustraciją dėl, jo vertinimu, nepakankamos kitų sostinių paramos Madridui. Vienas ES diplomatas teigė, kad kai kurios šalys klausė, ar neseniai priimta Ispanijos politika nepasiuntė signalo, jog durys yra atviros.
Pedro Sanchezo vyriausybės migracijos politika apėmė dokumentų neturinčių migrantų, jau gyvenusių Ispanijoje iki 2026 m. sausio 1 d., statuso įteisinimą. Dalis migrantų Maroke šią priemonę klaidingai suprato kaip pažadą leisti pasilikti naujai atvykusiems.
Ispanija ir Marokas krizę siejo su skaitmenine dezinformacija bei žmonių gabentojais, tačiau AP kalbinti grįžę marokiečių migrantai daugiausia atmetė „mafijų“ versiją ir sakė veikę dėl internete pasklidusių gandų, kad siena atvira.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugpjūčio 3 d. ragino ES stiprinti veiksmus penkiose srityse: prevenciją su partnerėmis valstybėmis, išorės sienas, ankstyvojo perspėjimo sistemas, kovą su kontrabandos tinklais ir grąžinimo procesą. ES migracijos taisyklių griežtinimo kontekste birželio 1 d. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl grąžinimo reglamento, numatančio greitesnes procedūras ir galimybę steigti grąžinimo centrus už ES ribų.
