Vilma Burškytė, „VMG grupės“ tvarumo vadovė
Nuo 2026 m. įsigaliosiantys Europos Sąjungos Tvarumo atskaitomybės direktyvos (CSRD) pakeitimai reikšmingai susiaurins įmonių, kurioms taikoma ši direktyva, ratą. Privaloma tvarumo atskaitomybė bus orientuojama į didžiausias įmones – tas, kurios turi daugiau kaip 1 000 darbuotojų ir daugiau kaip 450 mln. eurų grynųjų metinių pajamų. Nors tai sumažins administracinę naštą daliai verslo, tačiau poreikis tvarumo duomenims išlieka aukštas dėl kitų ES reglamentų, tokių kaip ES kovos su miškų naikinimu reglamentas (EUDR), kuris ypač aktualus medienos sektoriui nuo 2026 m. gruodžio 30 d.
Šie pokyčiai suteikia įmonėms galimybę peržiūrėti, kokius tvarumo duomenis jos renka, ir sutelkti dėmesį į patikimus duomenis, padedančius priimti sprendimus. Gamybos įmonėms tai gali būti energijos ir žaliavų vartojimas, atliekos, vanduo, darbuotojų sauga ar kritiniai tiekėjai, o medienos sektoriuje – žaliavos kilmė ir tiekimo grandinės atsekamumas. Svarbu ne tik rinkti šią informaciją, bet ir matyti jos poveikį verslui, vertinant tvarumo duomenis kartu su finansiniais ir veiklos rodikliais.
ES politika vis daugiau dėmesio skiria konkurencingumui, produktyvumui ir tiekimo grandinių atsparumui, todėl tvarumo sprendimai turėtų būti vertinami per verslo naudą. Nors CSRD pakeitimai mažina didžiųjų įmonių reikalavimus savo vertės grandinės partneriams, verslo partnerių, bankų ar klientų poreikis gauti patikimą informaciją išlieka. Todėl įmonėms, kurioms CSRD nebetaikoma, gali būti naudinga turėti proporcingą tvarumo duomenų sistemą. Mažesnė reguliavimo našta leidžia padaryti tvarumo valdymą paprastesnį ir labiau orientuotą į verslo poreikius, žinant duomenis, kurie padeda suprasti sąnaudas, tiekimo grandinę, reguliavimo rizikas, veiklos tęstinumą ir konkurencingumą.
