Nors telefonų Z kartos (gimusiųjų 1997–2012 m.) atstovai nenaudoja retai, vis daugiau jaunimo jaučiasi nejaukiai, kai tenka paskambinti nepažįstamam žmogui. Net 65 proc. Z kartos atstovų tokioje situacijoje pasirenka neskambinti, o bendrauti su šeima ar draugais jie taip pat dažniau renkasi susirašinėjimo programėles nei tradicinius skambučius. Ši tendencija pastebima ir Lietuvoje, rodo „Bitės“ duomenys.
„Bitės“ tinklo duomenys atskleidžia ilgalaikę tendenciją. Iki pandemijos, 2015–2019 m., tradicinių skambučių „Bitės“ tinkle sumažėjo apie 14 proc. Prasidėjus COVID-19 pandemijai skambučių padaugėjo, tačiau pasibaigus ribojimams jų skaičius vėl pradėjo mažėti. Per pastaruosius pusantrų metų skambučių apimtys smuko dar apie 4 proc. ir grįžo į ikipandeminį lygį.
Pasak Modesto Ropės, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktoriaus, žmonės nebūtinai bendrauja mažiau, tiesiog tradicinis skambutis konkuruoja su kitais bendravimo būdais, tokiais kaip žinutės, balso ir vaizdo skambučiai programėlėse. Daugiau bendravimo vyksta naudojant mobiliuosius duomenis.
Skambinti nori tik kas šeštas
Didžiojoje Britanijoje atlikta tarptautinė apklausa patvirtina šią tendenciją. Ji parodė, kad jaunesni žmonės kur kas rečiau renkasi tradicinį skambutį. Paklausti, kaip jiems būtų patogiausia susisiekti su artimu draugu ar šeimos nariu, telefono skambutį pasirinko vos 17 proc. 18–28 metų Z kartos atstovų, skelbia tyrimų bendrovė „YouGov“. Tarp 61–79 metų amžiaus grupės (gimę 1946–1964 m.) taip atsakė net 62 proc. respondentų. Atvirkščiai, bendraujant raštu (žinute, el. laišku ar programėle) pirmenybę teiktų 65 proc. Z kartos atstovų ir tik 26 proc. vyriausiosios apklaustos kartos respondentų.
„Skambutis reikalauja atsakyti čia ir dabar, o parašytą žinutę galima perskaityti ir atsakyti tada, kai patogu. Jaunesni žmonės užaugo aplinkoje, kurioje vienu metu galima palaikyti kelis pokalbius skirtingose programėlėse, siųsti nuotraukas, vaizdo įrašus ar balso žinutes“, – pastebi M. Ropė.
Tendencija dar ryškesnė bendraujant su mažiau pažįstamais žmonėmis. Net 90 proc. Z kartos atstovų su pažįstamu, kuris nėra artimas draugas ar šeimos narys, pirmiausia rinktųsi bendrauti raštu, o skambutį – vos 8 proc.
Paskambinti nepažįstamam – „oi ne, ačiū“
Didžiausias diskomfortas Z kartai kyla, kai tenka paskambinti nepažįstamam žmogui – nejaukiai tokioje situacijoje jaučiasi net 65 proc. apklaustųjų. Patogiai skambindami nepažįstamiesiems jaučiasi vos trečdalis, kai tarp vyresniosios kartos atstovų tokių yra du kartus daugiau – 67 proc. Vis dėlto skambindami šeimai ar draugams net ir Z kartos atstovai jaučiasi gerai – taip nurodė 82 proc. apklaustųjų.
M. Ropė mano, kad tai rodo ne skambučių baimę, o pasikeitusį požiūrį į bendravimo būdus. „Žmonės labiau renkasi, kada skambutis yra jiems patogiausias bendravimo būdas. Mūsų tinkle daugiausia skambučių atliekama darbo valandomis, o savaitgaliais jų gerokai sumažėja. Tuo metu vidutinė pokalbių trukmė reikšmingai nekinta“, – sako vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ vadovų.
Keičiasi pats skambutis
Keičiasi ne tik žmonių įpročiai, bet ir technologijos. Pavyzdžiui, prieš 1,5 metų tik apie 57 proc. visų skambučių „Bitės“ tinkle buvo perduodami naudojant balso skambučių per mobilųjį internetą technologiją „VoLTE“, o šiandien jų dalis jau sudaro apie 77 proc. „Žmogui toks skambutis atrodo kaip įprastas skambutis, tačiau „VoLTE“ leidžia balsą perduoti internetu. Taip skambutis sujungiamas greičiau, užtikrinama ypatingai gera balso kokybė, pokalbio metu galima naudotis internetu. Kartu auga ir paties interneto reikšmė. Per septynis šių metų mėnesius „Bitės“ tinkle buvo persiųsta 26 proc. daugiau duomenų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – aiškina M. Ropė.
Siekiant geriau atliepti Lietuvos gyventojų poreikius, „Bitė“ tęsia tinklo modernizavimą. Įgyvendinant tinklo greitintuvo projektą, didžiojoje dalyje Lietuvos mobiliojo interneto greitis jau padidintas iki 25 proc. Iki metų pabaigos bendrovė įdarbins naujus 700 MHz dažnius, į kuriuos investavo beveik 10 mln. eurų. Naujosios investicijos leis dar labiau plėsti ryšį regionuose ir atokesnėse Lietuvos vietovėse. Šiemet bendrovė šalyje įrengė beveik pusšimtį naujų ryšio bokštų vietose, kuriose jų niekada nebuvo.
