Europos Sąjunga nuo pat Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios parodė, kad geba susitelkti ir priimti sprendimus, kurie dar prieš keletą metų būtų atrodę sunkiai įmanomi. Tačiau liepos 15 d. ES valstybių narių ambasadoriams nepavyko pasiekti galutinio susitarimo dėl 21-ojo sankcijų Rusijai paketo. Europa, kaip įprasta, galiausiai susitars. Tačiau šį kartą svarbu ne vien tai, kada paketas bus priimtas. Kur kas svarbiau – kas jame liks po visų kompromisų.
Kol derybos tęsiasi, nuspręsta bent iki liepos 23 d. nekeisti šiuo metu galiojančios rusiškos naftos kainos ribos – 44.10 JAV dolerio už barelį. Kitas, ir galbūt paskutinis prieš vasaros pertrauką, mėginimas susitarti numatytas liepos 22 d. Nuolatinių atstovų komiteto – COREPER – posėdyje. Verta paminėti, kad birželio 15 d. jau priimtas atskiras sankcijų rinkinys. Juo į sąrašus buvo įtraukti 34 asmenys ir 47 įmonės bei organizacijos, susijusios su Rusijos karine pramone, vadinamuoju šešėliniu laivynu, propaganda, represijomis ir žmogaus teisių pažeidimais. Tačiau pati ES Taryba aiškiai nurodė, kad tai nėra 21-asis paketas ir kad darbas dėl platesnio sankcijų rinkinio tęsiamas. Oficialioje chronologijoje paskutinis pilnai priimtas sankcijų paketas tebėra balandžio mėnesį patvirtintas 20-asis. Europos Komisijos birželio 9 d. pateiktas pradinis 21-ojo paketo projektas iš tiesų buvo ambicingas. Jame siūlyta sustabdyti automatinį rusiškos naftos kainos ribos didėjimą, sankcionuoti dar 30 Rusijos šešėlinio laivyno laivų ir pirmą kartą taikyti priemones juos aptarnaujantiems, kuru aprūpinantiems ar kitas paslaugas teikiantiems laivams. Taip pat numatyta sankcionuoti uostus, oro uostus, naftos perdirbimo įmones ir prekybininkus, kurie padeda Rusijai išlaikyti energetikos pajamas. Finansų srityje Komisija siūlė uždrausti sandorius su dar 31 Rusijos banku bei 20 trečiosiose šalyse veikiančių bankų, kriptovaliutų platformų ir naftos prekybininkų. Pakete taip pat buvo naujų eksporto ribojimų metalams, lydiniams, dronų įrangai, paleidimo ir elektroninio trukdymo sistemoms. Pirmą kartą rimčiau užsimota prieš Rusijos žuvininkystę, įskaitant visišką kai kurių produktų, pavyzdžiui, menkės, importo draudimą. Buvo siūloma riboti ir buvusių Rusijos karių, dalyvavusių kare prieš Ukrainą, patekimą į Europos Sąjungą.
Tačiau nuo pradinio projekto iki dabartinio kompromiso liko gerokai mažiau. Šiuo metu pagrindinės neišspręstos kliūtys yra Graikijos ir Austrijos reikalavimai. Graikija siekia, kad jos laivybos įmonėms būtų leista ir toliau gabenti bei reeksportuoti rusiškas suskystintąsias gamtines dujas į trečiąsias valstybes. Graikijos ekonomikoje laivyba istoriškai turi išskirtinę reikšmę, todėl Atėnai visus sprendimus dėl tanklaivių, draudimo ir jūrinių paslaugų vertina ypač jautriai. Austrija savo ruožtu siekia sprendimo, kuris padėtų „Raiffeisen Bank International“ kompensuoti Rusijos teismo priteistus nuostolius. Vienas iš svarstomų variantų susijęs su įšaldytu Rusijos investicinės bendrovės „Rasperia“ turtu. Tačiau leidus sankcionuotą turtą panaudoti kaip kompensaciją vakarietiškam bankui būtų sukurtas neeilinis precedentas: Maskvai užtektų Rusijos teismuose konfiskuoti Europos bendrovių turtą, kad vėliau ES būtų spaudžiama atlaisvinti čia įšaldytus rusiškus aktyvus.
Atskiras ir labai nemalonus kompromisas jau padarytas dėl Maskvos patriarcho Kirilo. Bulgarijos reikalavimu, kurį palaikė ir Italija, jis buvo pašalintas iš numatomo sankcijų sąrašo. Kartu išbrauktas ir „Lukoil“ įkūrėjas Vagitas Alekperovas. Bulgarija savo poziciją grindė ne tik šalies ekonominiais interesais, susijusiais su Burgaso naftos perdirbimo gamykla, bet ir istoriniais bei religiniais Bulgarijos ir Rusijos ryšiais. Vis dėlto patriarcho Kirilo išbraukimas yra labai neigiamas įvykis. Kalbame apie asmenį, kuris savo religiniu autoritetu nuosekliai legitimuoja agresiją prieš Ukrainą. Jo vadovaujamos struktūros dokumentuose karas prieš Ukrainą įvardytas „šventuoju“, o pati Ukraina pristatoma kaip tariamos „rusų pasaulio“ erdvės dalis. Jeigu sankcionuojami propagandistai, karinės pramonės vadovai ir karo verbuotojai, kodėl išimtis turėtų būti daroma propagandą religine kalba skleidžiančiam asmeniui? Priešingai, Kirilo vaidmuo yra ypač pavojingas, nes karui suteikiama tariama moralinė ir sakralinė prasmė. Susilpnintas ir siūlymas drausti į ES atvykti Rusijos kariams. Prancūzijai, Italijai, Graikijai, Kiprui ir kitoms valstybėms pareiškus prieštaravimus, automatinio draudimo visiems buvusiems Rusijos kariams atsisakyta. Tokį žingsnį irgi labai vertinu kritiškai, kadangi tai leidžia žmonėms, potencialiai vykdžiusiems tiesioginius karo nusikaltimus Ukrainoje, laisvai, be jokių teisinių pasekmių keliauti po Europą. Tikėtina, kad ši priemonė bus taikoma siauresniam asmenų ratui ir daugiausia trumpalaikių vizų atvejais. Taip pat švelninami žuvies importo ribojimai, nes Vokietija, Lenkija, Portugalija, Prancūzija ir Nyderlandai siekia apsaugoti savo maisto perdirbimo sektorius. O Graikija, Malta ir Kipras spaudžia mažinti ribojimus laivybai bei rusiškų SGD transportavimui. Todėl akivaizdu, kad šiuo sankcijų paketu siekiama rasti daug kompromisų, kurie silpnina sankcijų potencialų poveikį. Tačiau reikia pripažinti, kad svarbiausia 21-ojo sankcijų paketo kryptis išliko. Jame tebėra numatytas spaudimo Rusijos energetikos pajamoms didinimas, papildomi ribojimai šešėliniam laivynui ir jį aptarnaujantiems laivams, sankcijos bankams, kriptovaliutų platformoms bei prekybininkams, padedantiems apeiti ribojimus. Taip pat išliko griežtesnė karinės ir dvejopo naudojimo įrangos eksporto kontrolė. Todėl, nepaisant sudėtingų derybų, paketas vis tiek gali tapti reikšmingu žingsniu mažinant Kremliaus galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą.
Mes su kolegomis Europos Parlamente (EP) nuolat palaikome egzistuojančių sankcijų Rusijai griežtinimą, ypač energetikos srityje. Pavyzdžiui, 2026 m. vasario 24 d. EP paraginome didinti sankcijas Rusijai, užkirsti kelią jų apėjimui ir galutinai atsisakyti priklausomybės nuo rusiškos naftos, dujų, urano, branduolinio kuro bei kitų energetikos išteklių. Esminis siekis privalo išlikti visiškas Rusijos anglies, naftos ir dujų embargas. Nuo pat 2022 m. Rusijos agresijos pradžios vienas iš pagrindinių iškeltų politinių tikslų ir buvo absoliutus rusiško iškastinio atsisakymas. Taip pat svarbus yra ES griežtas požiūris į trečiąsias šalis, kurios perka naftą iš Rusijos. Juk importuojančios šalys, kaip Indija ir Kinija ne not finansuoja Kremlių pirkdamos rusišką naftą, jos kartu ir padeda Rusijai apeidinėti sankcijas. Ne kartą debatų metu teko akcentuoti, kad sankcijų paketų skaičius nėra savaiminis tikslas – svarbiausia jų poveikis, vykdymas ir sankcijų apėjimo kelių uždarymas.
Jeigu kompromisas nebus rastas paskutiniame COREPER posėdyje prieš vasaros pertrauką, visas paketas gali nusikelti į rudenį. O Rusija per tą laiką nelauks, toliau pardavinės energijos išteklius, naudos šešėlinį laivyną, ieškos naujų bankų ir kriptovaliutų platformų bei už gautas pajamas gamins raketas ir dronus. O Europa, kaip visada, veikia ieškodama kompromiso. Tačiau sankcijos poveikis privalo realiai mažinti Rusijos galimybes tęsti karą, nes kitaip 21-ojo paketo numeris liks tik skaičiumi.
